Tikriausiai ne kartą esame girdėję sakant – kai man buvo sunku gyventi, sukandau dantis ir išgyvenau. Manoma, kad daugelis sukanda dantis, kai išgyvena įtampą, nerimą ar priima sprendimus. Tačiau visi mes tai darome skirtingu intensyvumu. Jei esame jautresni, darbe ar apskritai gyvenime tvyro nuolatinė įtampa. Naktį streso būsena mažiau kontroliuojama, ji dar gali pasireikšti ir dantų trynimusi tarpusavyje. Nėra tiksliai žinoma šio reiškinio priežastis. Manoma, kad tai centrinės nervų sistemos fenomenas ar miego sutrikimo forma. Tačiau daugelis sutinka, kad lemiamas to faktorius – psichologinė įtampa.

Dėl nuolatinio dantų sukandinėjimo ar griežimo sparčiau dyla dantys, įskausta kramtymo raumenys ir žandikaulio sąnariai (žr. „Kramtymo raumenų ir žandikaulio sąnario sutrikimų gydymas“).

Patys nejaučiame, kad griežiame dantimis ar dažnai laikome juos sukandę. Tai parodo specifinis dantų dilimo raštas: nudyla tos dantų dalys, kurios paprastai nekontaktuoja kramtant – priekinių dantų kandamieji kraštai.

Pastebėjus, kad dyla dantys ar matosi daugybiniai vainikų nutrupėjimai, nesilaiko, skilinėja plombos ar dirbtiniai vainikėliai, būtina skubiai kreiptis į kompetentingą odontologą. Dažniausiai tokiais atvejais restauruojamos nutrintos vietos ir gaminamos apsauginės kapos. Būtina apsaugoti natūralius dantis nuo dilimo. Priešingu atveju susidaro ydingas ratas: nudyla dantys – juos reikia restauruoti – plombos ir protezai taip pat dyla ir skilinėja.

Taigi griežimo dantimis priežasties burnoje dažniausiai nerandama. Nutrinti dantys daugeliu atvejų turbūt laikytini mūsų skubančios civilizacijos pasekme. Mes tiek daug dirbame, mąstome, analizuojame, kad nebepastebime, ką tuo metu veikia mūsų organizmas, koks jis įsitempęs. Reikia patiems nuolat mokytis kontroliuoti įtampą gyvenime. Derėtų išanalizuoti dienotvarkę – sulėtinti gyvenimo tempą, pabandyti pakeisti savo požiūrį į aplinkybes, kurių tikrai negalima pakeisti. Reikia stengtis, kad kuo rečiau būtų jaučiama įtampa, trumpinti jos laiką. Labai naudinga pamažu išsiugdyti gebėjimą pastebėti, kokia yra dantų padėtis (normali būsena – lūpos užvertos, mažas tarpelis tarp dantų). Sunkesniais atvejais praverstų psichologo pagalba. Labai sunku išmokti pagauti save įsitempus, bet bandyti verta, nes kenčia ne tik kramtymo raumenys, sąnariai ar dantys. Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis, 80 % ligų susijusios su stresu.

Kasdienių pastangų dėka galima išmokti dieną kontroliuoti dantų sukandimo tvirtumą, tačiau naktį viskas vyksta nevalingai. Todėl dantų apsaugai naktį gaminamos įvairių konstrukcijų kapos. Jei burnoje daug restauruotų dantų, naktinis kapos naudojimas būtinas protezų ar plombų apsaugai.

Iki šiol dar nėra pasiūlyta jokios universalios priemonės, kuri visiškai panaikintų griežimą dantimis. Galimas tik jo padarinių švelninimas.

Jei jaučiate skausmą veide prie ausies, žande, skruoste, žandikauliuose, žandikaulio sąnaryje, šoninių dantų srityje, bet odontologai neranda kaltininko danties, didelė tikimybė, kad skausmo šaltinis yra kramtymo raumenys ar sąnariai.

Dėl ko pradeda skaudėti kramtymo raumenis ir žandikaulio sąnarius? Tikriausiai ne kartą esame girdėję sakant, kad „kai man buvo sunku, sukandau dantis ir išgyvenau“. Manoma, kad daugelis sukanda dantis, kai išgyvena įtampą, nerimą ar priima sprendimus. Tačiau visi mes tai darome skirtingai. Jei esame jautresni, darbe ar apskritai gyvenime tvyro nuolatinė įtampa. Naktį streso būsena mažiau kontroliuojama, ji dar gali pasireikšti dantų trynimusi tarpusavyje. Šio reiškinio priežastis nėra tiksliai žinoma. Manoma, kad tai centrinės nervų sistemos fenomenas ar miego sutrikimo forma. Tačiau daugelis sutinka, kad lemiamas faktorius – psichologinė įtampa. Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis, 80 % ligų susijusios su stresu.

Dėl nuolatinio dantų sukandinėjimo ar griežimo (žr. „Griežimo dantimis pasekmių profilaktika“), sparčiau dyla dantys (žr. „Dantų dilimo profilaktika ir gydymas“), įskausta kramtymo raumenys ir žandikaulio sąnariai. Pacientai skundžiasi galvos, veido skausmais (dažniausiai prieausinė sritis), pasunkėjusiu išsižiojimu ir kramtymu, garsais sąnaryje. Jei kartu prisideda ir netaisyklingas dantų sukandimas (sankanda), simptomai gali dar labiau pablogėti. Tai panašu į netinkamų batų dėvėjimą: reikia daug vaikščioti, bet batai prasti, dėl to įskausta kojos. Kramtymo raumenų ir sąnarių sutrikimams atsirasti turi įtakos buvusios galvos ir kaklo traumos.

Atsiradus panašaus pobūdžio simptomams reikia kreiptis į kompetentingą specialistą, kad būtų išsiaiškinta priežastis ir suteikta pagalba. Priešingu atveju pradeda suktis užburtas ratas: galvos, veido ar sąnario skausmai sukelia papildomą nerimą – sunkių galvos ligų baimę. Skausmui įsisenėjus gydymas tampa nebe toks sėkmingas.

Viena iš pagrindinių mūsų klinikos veiklos sričių yra burnos ligų profilaktika. Burnos ligų profilaktika – tai kompleksas priemonių, taikomų ir klinikoje, ir, tai ypač svarbu, namuose. Burnos priežiūra namuose turėtų būti maksimaliai paprasta, greita, bet efektyvi. Ji neturėtų tapti kankinančia, daug galvojimo reikalaujančia rutina, kurios nuolat norisi išvengti. Vaistinėse ir prekybos centruose parduodamų priemonių įvairovė labai didelė. Todėl savo klinikoje atrinkome, mūsų nuomone, tinkamiausias. Svarbiausi atrankos kriterijai: mokslo patvirtintas efektyvumas ir pagrįstas natūralumas.

Natūralumas turi būti pagrįstas, kad netaptume žaliosios, ekologinės, tikrai daug gerų idėjų propaguojančios, bet vis dėlto komercijos aukomis. Pavyzdžiui, kokią dantų pastą pasirinkti: su fluoru ar be? „Žalieji“ pardavėjai sakys, kad fluoras – stiprus nuodas. Jis labai aktyvus halogenų grupės elementas, slopinantis organizmo fermentinę sistemą, pažeidžia kaulus, kartais net dantis ir pan. Remiantis šiuo teiginiu dantų pastos, neturinčios fluoro, siūlomos be išimties visiems, neatsižvelgiant į konkretaus asmens burnos būklę, – tokiam elgesiui tegalima taikyti liaudišką priežodį: „girdėjo varpus skambinant, bet nežino, kurioj bažnyčioj“. Iš tikrųjų fluoras yra nuodinga medžiaga, bet tik tuomet, kai suvalgomas didelis jo kiekis. Tuo tarpu naudojamas burnoje tris minutes, kol mes valome dantis, jis jokios toksinės reakcijos nesukels. Fluoras prisijungia prie danties audinių ir padaro juos žymiai atsparesnius kariesui. Tai senai įrodyta daugelio mokslinių tyrimų. O valant dantis tik befluorėmis pastomis karieso aktyvumas burnoje nemažėja. Befluorės pastos išvalo dantis, bet nesuteikia jiems didesnio atsparumo atlaikyti šiuolaikinius mitybos įpročius (žr. „Burnos ertmės ligų profilaktika“). Mes nuolat užkandžiaujame maistu, kuriame dominuoja angliavandeniai. Kad neliktų vietos nepagrįstoms spekuliacijoms, pabrėžtina, jog tai nepriklausomų ekspertų duomenys. Taigi fluorą reikėtų traktuoti ne kaip bendram, o kaip lokaliam naudojimui skirtą efektyvų vaistą nuo karieso. Kaip ir visi vaistai, jis turi padėti organizmui, turinčiam silpną, genetikos nulemtą grandį, kurios pats organizmas negali sutvarkyti. Kaip vaistas, jis turi būti vartojamas tinkamai. Svarbu, kad geriamame vandenyje fluoro kiekis nebūtų per didelis. Pastos su floru nereikalingos žmonėms, neturintiems jokių dantų pažeidimų arba turintiems tik protezus, įtvirtintus ant implantų. Vaikų dantys turi būti valomi befluorėmis pastomis tol, kol vaikai išmoksta jų nenuryti ir jas išspjauti. Įvertinus netyčinio nurijimo galimybę fluoro koncentracija pastose priklauso nuo vaiko amžiaus.

Svarbios ir kitos dantų pastų sudedamosios dalys: neturėtų būti gleivinę dirginančio natrio laurilsulfato, parabenų. Jei nustatyta periodonto patologija, rekomenduojamos įvairių vaistinių augalų pastos (pavyzdžiui, su arbatmedžiu, alijošiumi). Tad renkantis burnos profilaktikos priemones, reikėtų išklausyti ir specialistų nuomonės, kad įvertinę individualią burnos būklę jie padėtų rasti ekonomiškai efektyviausią sprendimą.

Nešvara – pagrindinė daugelio burnos ligų priežastis. Paradoksalu, bet nuolatinis netaisyklingas dantų valymas gali labai pažeisti dantis, o ypač dantenas. Periodinis profilaktinis burnos ertmės sveikatos tikrinimas neleidžia išsivystyti sunkiai ir brangiai gydomai burnos patologijai. Profilaktika visada atsiperka.

Burna – tai maisto malūnas: ant dantų, tarp dantų, po dantenomis ir ant liežuvio neišvengiamai kaupiasi susmulkinto maisto likučiai. Jie skatina bakterijų dauginimąsi ir kartu rūgimo bei puvimo procesus. Dėl to atsiranda nemalonus burnos kvapas, vystosi dantų ir dantenų ligos.

Profesionali burnos ertmės higiena – tai profilaktinė procedūra, kurios metu, burnos higienos specialistas pašalina susikaupusius maisto likučius (dantų akmenis bei apnašas), nupoliruoja seniai, netiksliai restauruotus dantis, patikrina burnos sveikatą. Svarbiausia, pacientui paaiškinama ir parodoma, kaip tinkamai ir kokiomis priemonėmis jis pats turės palaikyti visos burnos švarą.

Burnos valymas – tai ne paprastas šveitimas, kuopimas to, ką lengvai pasiekia šepetėlis. Burnoje pilna maisto likučius kaupiančių vietų. Todėl reikia, kad specialistas, išmanantis burnos anatomiją, paaiškintų, kaip turi būti valomos net sunkiausiai pasiekiamos kertelės.

Jei tikimasi ilgalaikio rezultato, profesionali burnos ertmės higiena turi būti atliekama prieš bet kokį burnos ligų gydymą, dantų protezavimą, balinimą. Paprastai šią procedūrą rekomenduojama atlikti bent kartą arba du kartus per metus. Tikslesnį profesionalios burnos ertmės higienos dažnį nustato burnos higienos specialistas, atsižvelgdamas į paties paciento gebėjimą palaikyti burnos sveikatą.

Kaip atsiranda dantų akmenys?

Kai netinkamai arba nepakankamai valomi dantys, ypač jei burnoje gausu nekokybiškų dantų protezų ar plombų, košelės pavidalu kaupiasi maisto likučiai, vadinamosios minkštosios apnašos. Maždaug po savaitės šios nepašalintos minkštosios apnašos dėl seilėse esančių mineralinių medžiagų pradeda kietėti – susiformuoja vadinamieji dantų akmenys. Prie jau susidariusių akmenų dar labiau limpa maisto likučiai, sunkiau išsivalyti dantis, formuojasi dar didesni akmenys. Vietinis dantenų imunitetas nebesugeba susidoroti su didėjančiu bakterijų kiekiu, ir prasideda aplinkinių audinių uždegimas.

Kodėl reikia šalinti dantų apnašą?

Jau seniai įrodyta, kad minkštosios apnašos yra svarbiausia dantų karieso ir periodonto patologijos (anksčiau vadinta parodontoze) bei su tuo susijusių simptomų – blogo burnos kvapo, dantenų kraujavimo, dantų paslankumo – priežastis.

Kaip atliekama profesionali burnos higiena?

Akmenys formuojasi ir virš dantenų, ir po jomis, todėl pačiam jų kokybiškai nuvalyti neįmanoma. Be to, tam reikia specialių instrumentų (pvz., ultragarsinių, rankinių) bei išmanyti burnos anatomiją. Todėl profesionalią higieną atlieka burnos higienistas ar gydytojas odontologas. Jei paciento dantys ir dantenos yra jautrūs, nuskausminama. Priklausomai nuo dantų apnašų kiekio, valymas atliekamas per vieną arba kelis vizitus. Pašalinus akmenis dantys gali būti papildomai valomi oro abrazijos metodu ir būtinai nupoliruojami.

Taikant oro abrazijos metodą specialia medicinine soda ir vandens mišiniu pašalinamos pigmentinės dantų apnašos, susidarančios rūkant, gausiai vartojant kavą, juodą arbatą ir kitus dažančius maisto produktus. Dantys po šios procedūros tampa baltesni ir maksimaliai švarūs. Šią procedūrą visada rekomenduojama atlikti prieš dantų balinimą.

Svarbiausia, profilaktinio apsilankymo metu burnos higienistas turi patarti, kaip taisyklingai (nežalojant) valytis dantis, pasirinkti tinkamą dantų šepetėlį bei kada naudoti papildomas dantų valymo priemones: liežuvio valiklį, tarpdančių siūlą, skalavimo skystį, tarpdančių šepetėlius ar specialų dantų siūlą valyti po tiltiniais protezais. Kasdieninė burnos priežiūra turi tapti greita ir efektyvi.

Burnos priežiūros priemonės kiekvienam pacientui turi būti parenkamos individualiai.

Ar valymas specialiais odontologiniais instrumentais gali pakenkti dantims?

Nei dantų šepetėlis, nei specialūs odontologiniai instrumentai dantų nežaloja, jei naudojami taisyklingai.

Kodėl negedo mano senelio dantys, nors jis jų niekada nevalė?

Pasirinkime mums tinkamiausią atsakymą:

• Mano senelis nuolat neužkandžiavo daug angliavandenių turinčiais produktais.
• Jo mitybos pagrindas buvo nerafinuoti, negreitai virškinami ir nelipnūs maisto produktai.
• Valgė paprastą, skaidulų prisotintą maistą, kuris natūraliai apvalo dantis: rupaus malimo miltus, daržoves, vaisius, įvairias sėklas, mėsą, daug pieno produktų. Saldūs produktai buvo vartojami retai.
• Mano senelis priklausė tam labai mažam procentui gyventojų, kurie turi genetiškai stiprius dantis.
• Senelis nesiskųsdavo dantimis, turbūt jie buvo sveiki. Senelis neidavo pas dantų gydytojus, ir tikrosios jo dantų būklės niekas tiksliai nežino.

Profilaktikos priemonės

Viena iš pagrindinių mūsų klinikos veiklos sričių yra burnos ligų profilaktika. Burnos ligų profilaktika – tai kompleksas priemonių, taikomų ir klinikoje, ir, tai ypač svarbu, namuose. Burnos priežiūra namuose turėtų būti maksimaliai paprasta, greita, bet efektyvi. Ji neturėtų tapti kankinančia, daug galvojimo reikalaujančia rutina, kurios nuolat norisi išvengti. Vaistinėse ir prekybos centruose parduodamų priemonių įvairovė labai didelė. Todėl savo klinikoje atrinkome, mūsų nuomone, tinkamiausias. Svarbiausi atrankos kriterijai: mokslo patvirtintas efektyvumas ir pagrįstas natūralumas.

Natūralumas turi būti pagrįstas, kad netaptume žaliosios, ekologinės, tikrai daug gerų idėjų propaguojančios, bet vis dėlto komercijos aukomis. Pavyzdžiui, kokią dantų pastą pasirinkti: su fluoru ar be? „Žalieji“ pardavėjai sakys, kad fluoras – stiprus nuodas. Jis labai aktyvus halogenų grupės elementas, slopinantis organizmo fermentinę sistemą, pažeidžia kaulus, kartais net dantis ir pan. Remiantis šiuo teiginiu dantų pastos, neturinčios fluoro, siūlomos be išimties visiems, neatsižvelgiant į konkretaus asmens burnos būklę, – tokiam elgesiui tegalima taikyti liaudišką priežodį: „girdėjo varpus skambinant, bet nežino, kurioj bažnyčioj“. Iš tikrųjų fluoras yra nuodinga medžiaga, bet tik tuomet, kai suvalgomas didelis jo kiekis. Tuo tarpu naudojamas burnoje tris minutes, kol mes valome dantis, jis jokios toksinės reakcijos nesukels. Fluoras prisijungia prie danties audinių ir padaro juos žymiai atsparesnius kariesui. Tai senai įrodyta daugelio mokslinių tyrimų. O valant dantis tik befluorėmis pastomis karieso aktyvumas burnoje nemažėja. Befluorės pastos išvalo dantis, bet nesuteikia jiems didesnio atsparumo atlaikyti šiuolaikinius mitybos įpročius. Mes nuolat užkandžiaujame maistu, kuriame dominuoja angliavandeniai. Kad neliktų vietos nepagrįstoms spekuliacijoms, pabrėžtina, jog tai nepriklausomų ekspertų duomenys. Taigi fluorą reikėtų traktuoti ne kaip bendram, o kaip lokaliam naudojimui skirtą efektyvų vaistą nuo karieso. Kaip ir visi vaistai, jis turi padėti organizmui, turinčiam silpną, genetikos nulemtą grandį, kurios pats organizmas negali sutvarkyti. Kaip vaistas, jis turi būti vartojamas tinkamai. Svarbu, kad geriamame vandenyje fluoro kiekis nebūtų per didelis. Pastos su floru nereikalingos žmonėms, neturintiems jokių dantų pažeidimų arba turintiems tik protezus, įtvirtintus ant implantų. Vaikų dantys turi būti valomi befluorėmis pastomis tol, kol vaikai išmoksta jų nenuryti ir jas išspjauti. Įvertinus netyčinio nurijimo galimybę fluoro koncentracija pastose priklauso nuo vaiko amžiaus.

Svarbios ir kitos dantų pastų sudedamosios dalys: neturėtų būti gleivinę dirginančio natrio laurilsulfato, parabenų. Jei nustatyta periodonto patologija, rekomenduojamos įvairių vaistinių augalų pastos (pavyzdžiui, su arbatmedžiu, alijošiumi). Tad renkantis burnos profilaktikos priemones, reikėtų išklausyti ir specialistų nuomonės, kad įvertinę individualią burnos būklę jie padėtų rasti ekonomiškai efektyviausią sprendimą.