• Šypsenos estetika

Odontologė įspėja rūkalius: derva negrįžtamai keičia dantų spalvą

Autorius: Sandra Skuodaitė, Gydytoja odontologė - endodontologė

Norint išlaikyti gražią šypseną, reikia įdėti pastangų. Kiek kartų esame girdėję, kas kenkia dantų spalvai: kava, arbata, rūkymas. Specialistai atskleidžia, kas konkrečiai nulemia dantų patamsėjimą. Tabako dūmuose yra dvi medžiagos, dėl kurių dantys pakeičia spalvą. Nors nikotinas iš tiesų yra bespalvis, tačiau susijungęs su deguonies molekulėmis, tampa gelsvas. Dervos, kaip rūkomojo tabako likučiai, natūraliai yra tamsios, kurios nusėda ant dantų paviršių, – aiškina Protezavimo ir implantavimo odontologijos klinikos Vilniuje gydytoja odontologė – endodontologė Sandra Skuodaitė.

Dantų spalva keičiasi labai greitai

Pasak specialistės, rūkant cigaretes, cigarus ar naudojant kramtomą tabaką, per labai trumpą laiką dantys tampa gelsvi ar pasidengia tamsiu pigmentiniu apnašu, o po kelių metų rūkaliai jau skundžiasi, kad dantys yra beveik rudi. „Rūkant cigaretes, sumažėja seilėtekis ir atsiranda burnos sausumas, greičiau susiformuoja dantų akmenys, vystosi periodontitas. Cigarečių cheminės medžiagos pažeidžia dantų paviršius, atsiranda erozijos, o tiems, kurie naudoja kramtomąjį tabaką, ši žala yra daugiau nei keturis kartus didesnė”, – sako odontologė. Kuomet danties dentinas yra pažeistas, jis tampa mažiau atsparus natūralių maisto ir gėrimų rūgščių poveikiui bei bakterijoms, dėl kurių atsiranda dantų ėduonis.

Pasak gydytojos, dantų spalvos pakitimai kur kas retesni naudojant alternatyvius, bedūmius produktus: „British American Tobacco” mokslininkų atliktas tyrimas parodė, kad elektroninės cigaretės ir kiti kaitinamo tabako įrenginiai turi daug mažesnę įtaką dantų spalvai nei įprastos cigaretės”, teigia S. Skuodaitė.

Negrįžtama žala

Pasak odontologės, karšti tabako dūmai yra žalingi ne tik burnos gleivinei, karštis atveria ir dantyje esančius dentino kanalėlius, todėl pigmentas lengvai patenka į juos, ypač tose vietose, kur yra danties emalio įtrūkimų ar emalio nusidėvėjimas. Dėl šios priežasties, nustojus rūkyti, tačiau nesiimant jokių priemonių pašalinti pigmentinį apnašą nuo dantų paviršių ar pabalinti, dantys visam laikui lieka patamsėję. Vis dėlto, norint susigrąžinti baltą dantų spalvą, pasak gydytojos, pirmiausia reikėtų atsisakyti rūkymo ir reguliariai lankytis pas gydytoją odontologą ir burnos higienistą – profesionalią burnos higieną atlikti kas 6 mėnesius.

Priežiūra namuose

Norint gražesnės šypsenos namų sąlygomis, odontologė rekomenduoja tinkamai prižiūrėti dantis namuose, t. y. taisyklingai valyti minkštu dantų šepetėliu ir pasta ryte ir vakare po 2 min., tarpdančius išvalyti tarpdančių siūlu ar šepetėliais, nuvalyti liežuvį specialiu gremžtuku. Rekomenduojama kartais naudoti specialias tabako pigmento kaupimąsi mažinančias dantų pastas. Jeigu nuo rūkymo dantys labai pageltę, gali būti rekomenduojama naudoti specialias dantų balinimui namuose sukurtas ir klinikiniais tyrimais patvirtintas priemones: „Balinimui gali būti naudojama balinanti dantų pasta, balinimo juostelės arba kapos. Tačiau, kad būtų saugu, šias priemones reikėtų naudoti pagal indikacijas ir instrukcijas. Taip pat, viena iš priemonių namuose galėtų būti dantų valymas šepetėliu, į dantų pastą įlašinus lašą citrinų eterinio aliejaus“, – sako S. Skuodaitė.

Pagrindinės klaidos

Vis dėlto gydytoja atkreipia dėmesį, kad neatsargus balinimas namuose gali ir pakenkti: „Neatsargus liaudiškų priemonių vartojimas dantų balinimui, pvz. valgomoji soda, citrina ar citrinos žievelė, skalavimas vandenilio peroksidu, pastovus balinančių (abrazyvinių) pastų naudojimas gali negrįžtamai pakenkti dantims“, – teigia specialistė. Pasak jos, taip pat nerekomenduojamas ilgas bei per dažnas dantų balinimas kapomis ar balinimo juostelėmis.


Apie Protezavimo ir implantavimo odontologijos kliniką: Moderni aukštų kokybės standartų klinika, atliekanti daugelį šiuolaikinės odontologijos procedūrų. Nuo pat klinikos įkūrimo pradžios formavosi kelios pagrindinės mūsų veiklos sritys, atspindinčios čia dirbančių specialistų praktišką požiūrį į burnos sveikatą ir ypač prisidedančios prie natūralaus sveikos burnos ertmės išsaugojimo. Tai burnos ligų profilaktika, dantų protezavimas ir implantavimas nežalojant likusių sveikų dantų.

  • Šypsenos estetika

Odontologė: „Graži šypsena arba cigaretės“

Autorius: Sandra Skuodaitė, Gydytoja odontologė - endodontologė

Kasmet vasario 9-ąją minima tarptautinė odontologų diena. Apie dantų ir burnos sveikatą kalbama dažnai, tačiau specialistų teigimu, dauguma pacientų rekomendacijų nesilaiko, dėl ko vėliau dažnai varsto odontologų duris. Pasak gydytojų, vienas didžiausių sveikos ir gražios šypsenos priešų – rūkymas ir toliau išlieka viena pagrindinių priežasčių, kodėl prastėja burnos ertmės higiena.

Žala negrįžtama

Kaip teigia Protezavimo ir implantavimo odontologijos klinikos Vilniuje gydytoja odontologė – endodontologė Sandra Skuodaitė, rūkymas ypač skatina dantų akmenų kaupimąsi. Jos teigimu, dažnas rūkymo rezultatas – stomatitas, dantenų kraujavimas, dantenų recesijos, ūmus nekrozinis gingivitas. Taip pat rūkymas greitina burnos ertmės kandidozės išsivystymą, didina burnos ertmės vėžio tikimybę.

„Rūkymas pažeidžia ir periodonto audinius. Taip pat sulėtėja atsakas į infekciją bei lėčiau gyja žaizdos burnos ertmėje“, – teigia gydytoja. Pasak jos, pastebimas pypkes rūkančiųjų lokalus dantų nudilimas bei atsivėręs dentinas stipriai nudažomas tabako pigmentais.

Dervos – didžiausias baltų dantų priešas

Pasak gydytojos, įkvėptuose cigaretės dūmuose yra nemažai dervų, iš kurių tik apie 30 procentų pasišalina orą iškvepiant. Likusios nusėda gerklėje ir plaučiuose, taip pat ant dantų ir dantenų paviršiaus, kas lemia, jog dantys įgauna gelsvą, o kartais – net rudą spalvą.

Tad neplanuojantys mesti rūkyti, dantų priežiūrai turėtų skirti dar daugiau dėmesio: dažniau lankytis pas gydytoją odontologą ar burnos higienistą, kad įvertintų dantų, dantenų ir periodonto būklę: „Kartais verta panaudoti balinančias ar specialias tabako pigmento kaupimąsi mažinančias dantų pastas, o siekiant sumažinti tamsaus pigmentinio apnašo kaupimąsi ant dantų paviršiaus, po kiekvienos surūkytos cigaretės reikėtų išsivalyti dantis“ – sako S. Skuodaitė.

Manoma, kad dantų spalvos pakitimai kur kas retesni naudojant alternatyvius, bedūmius produktus, kuriuose dervų nėra, vis dėlto, gydytojos teigimu, dar nėra pakankamai tyrimų rezultatų apie šių naujų produktų poveikį rūkančiųjų dantims.

Taisyklinga priežiūra

Pasak gydytojos, labai svarbu tinkamai prižiūrėti dantis: valyti minkštu dantų šepetėliu su dantų pasta ryte bei vakare po 2 min., tarpdančius išvalyti tarpdančių siūlu ir tarpdančių šepetėliais, nuvalyti liežuvį specialiu gremžtuku bei esant poreikiui naudoti burnos skalavimo skystį.

„Reguliarus lankymasis pas gydytoją odontologą ar burnos higienistą leidžia stebėti dantų būklę ir nepraleisti dėl ėduonies atsiradusių ankstyvųjų danties pažeidimo stadijų“, – teigia S. Skuodaitė. Rekomenduojama atlikti profesionalią burnos higieną kas 6 mėnesius. Dantų būklei gerinti ir užtikrinti burnos sveikatą nepaprastai svarbi tinkama, visavertė mityba.

Kenkia ne tik rūkymas

Pasak gydytojos, dantų ir burnos sveikatos būklei įtaką daro ne tik cigaretės. Pasak jos, didelį vaidmenį vaidina nepakankama asmeninė burnos higiena, lipnių, labai kietų ar rūgščių maisto produktų, cukraus, gazuotų gėrimų su saldikliais vartojimas, taip pat dantų naudojimas ne pagal paskirtį, pvz. žalingi įpročiai atkąsti kietus daiktus ir pan.

Alkoholis taip pat turi neigiamos įtakos dantims, mat jame esančios rūgštys bei cukrus kenkia dantų emaliui, o raudoname vyne esantys pigmentai keičia dantų spalvą. Pasak gydytojos, taip pat nereikėtų piktnaudžiauti užkandžiavimais naktį: „Toks užkandžiavimas didina riziką ėduonies atsiradimui dėl naktį sumažėjusio seilėtekio bei užsilikusio maisto burnos ertmėje“, – sako gydytoja.

Kad dantys būtų sveiki, rekomenduojama lankytis pas gydytoją odontologą burnos ertmės apžiūrai 1- 2 kartus per metus. Dažniausiai pasitaikančios dantų priežiūros klaidos – tai per dažnas didelio abrazyvumo ar balinančių pastų naudojimas (specialistai rekomenduoja vartoti jas ne daugiau kaip kartą ar du per savaitę) bei per kietas dantų šepetėlis (patartina rinktis kuo minkštesnį) ar neatsargus elektrinių dantų šepetėlių naudojimas. Taip pat, gydytojos teigimu, nereikėtų piktnaudžiati dantų balinimu namuose balinimo juostelėmis ar kapomis.

  • Dantų gydymas

Dilimo gydymas

Autorius: Raimondas Savickas, Gydytojas odontologas – ortopedas

Galima sakyti, kad šių dienų odontologija žino, kaip galima efektyviai valdyti „amžinąją“ burnos ertmės ligą – dantų kariesą. Fluoro preparatai, taisyklinga asmeninė ir reguliari profesionali burnos ertmės higiena, valgymo kultūra sudaro realias galimybes išsaugoti dantis visą gyvenimą. Taigi mes žinome, kaip kovoti su „nešvaros“ ligomis, bet kartu ryškėja patologijos, kurias lemia „civilizacijos pasiekimai“. Radikaliai keičiasi daugybės žmonių gyvenimo būdas. Mūsų kasdienybė – greitis, informacijos gausa, nuolatinis sprendimų priiminėjimas, t. y. nuolatinis stresas ar nerimas. Šiandien odontologai pastebi dažnėjančią ir, blogiausia, jaunėjančią burnos ligų grupę – patologinį (spartesnį nei įprasta tam tikram amžiui) dantų dilimą. 97 % gyventojų būdingas dantų nudilimas, iš jų 7 % reikia gydymo, kad dėl šios patologijos visiškai nesuirtų dantų struktūra.

Natūralus (amžinis) dantų dilimas spartėja dėl trijų pagrindinių priežasčių: dėl rūgščių dažno buvimo burnoje (erozijos), dėl griežimo dantimis (žr. „Griežimo dantimis pasekmių profilaktika„) ir dėl netaisyklingo dantų valymo ar jų nutrynimo kitais daiktais (pypkės, žvejybiniai valai, adatos ir kt.) (žr. „Burnos ertmės ligų profilaktika„). Čia dominuoja viena priežastis. Greičiausiai dantys dyla veikiant maisto ar skrandžio rūgštims. Kai nuo rūgščių suminkštėja danties audiniai, juos daug lengviau nuzulinti šepetėliu ar griežiant dantimis. Dantų audiniai pradeda irti, jei seilių pH nukrenta žemiau 5.5 (normalus seilių pH apie 7). Lentelėje pateikiamas kai kurių maisto produktų rūgštingumas.

VaisiaipHGėrimaipH
Obuoliai2.9 – 3.5Arbata4.2
Vynuogės3.3 – 4.5Kava2.4 – 3.3
Persikai3.1 – 4.2Alus4.2 – 5.0
Kriaušės3.4 – 4.7Vynas2.3 – 3.8
Slyvos2.8 – 4.6Pepsikola2.5
Citrinos1.8 – 2.4Kokakola2.4 – 2.7
Apelsinai3.0 – 4.0Spraitas („Sprite”)2.8
Vyšnios3.2 – 4.7Jogurtas3.8 – 4.2
Braškės3.0 – 4.2Distiliuotas vanduo5.6

Šiuo metu pakanka įrodymų, kad skrandžio sultys sukelia dantų eroziją. Palyginti su maisto rūgštimis, kurių poveikį nesunku pašalinti po valgio įpratus nedelsiant išskalauti burnos ertmę vandeniu, skrandžio rūgštis (pH 1-2) sukelia giliausius dantų pažeidimus. Rūgšties iš skrandžio į burną patenka vemiant (sergant nervine anoreksija, bulimija, alkoholizmu, onkologinėmis ligomis, esant nėštumui ir kt.) ar dėl gastroezofaginio refliukso (GER), sąlygoto stemplės apatinio vožtuvo nesandarumo.

Skrandžio rūgšties poveikis ženkliai sumažės, jei po vėmimo jokiu būdu netrinsime dantų šepetėliu ir pasta, o burną skubiai išskalausime vandeniu ar šarmingu skysčiu, pvz., pienu.

Kur kas sunkiau išvengiama lėtinio skrandžio turinio patekimo esant refliuksui. Be pagrindinio šios ligos požymio – rėmens graužimo, gali pasireikšti ir kiti simptomai. Tipiniai ir netipiniai simptomai pateikiami paveiksle.

Patologinio dantų dilimo dėl skrandžio rūgšties patekimo į burną gydymo taktika: paciento siuntimas gastroenterologo ar kito bendrinės patologijos specialisto konsultacijai ir odontologinių priemonių kompleksas – pažeistų dantų restauravimas plombomis ar protezais ir profilaktika (paaiškinimas kaip elgtis, mineralus grąžinanti terapija, apsauginės kapos).

Taigi, skirtingai nuo dantų karieso – lokaliõs burnos ertmės problemos, patologinio dantų dilimo priežastys dažnai susijusios ne tik su burnos ertme, ir mes susiduriame su multidisciplinine patologija. Paprastai pas odontologus tenka lankytis dažniau nei pas kitų specialybių medikus. Todėl kompetentingas odontologas pagal specifinį dantų dilimo raštą gali nustatyti dilimo priežastį, atlikti reikiamas burnos procedūras ir siųsti pacientą atitinkamo specialisto konsultacijai.

  • Dantų atkūrimas

Ar galima pašalinus prastą dantį iš karto įsukti implantą?

Autorius: Raimondas Savickas, Gydytojas odontologas – ortopedas

Momentinės (iškart po danties pašalinimo) implantacijos tema dažnai eskaluojama reklamos tikslais. Skamba tikrai patraukliai: pacientas į kliniką ateina su prastais dantimis, o iš jos išeina su naujais. Kartais tokiai procedūrai apibūdinti vartojami skambūs pavadinimai, tarkim, „dantys per valandą“. Gali susidaryti nuomonė, kad tai naujausias ir pažangiausias dantų implantacijos metodas, taikomas progresyviausių specialistų visais dantų implantacijos atvejais. Juk ne visi mes skaitydami susimąstome: „ar ne per gerai, kad tai būtų absoliuti tiesa“. Tiek implantacijos be pjūvio (belopės implantacijos), tiek neatidėliotinos implantacijos privalumas – greitis, bet apie tai turi būti sprendžiama pamatuotai. Priešingu atveju, mes vėl susidursime su sena gyvenimiška tiesa, kad už greitį turime kažką paaukoti. Ta auka gali būti protezo estetika, tikslumas ir naudojimo trukmė.

Skirtingai nuo tradicinės implantacijos, atliekamos etapais po danties pašalinimo praėjus keliems mėnesiams, imdamiesi momentinės implantacijos turime nuspėti, kaip vyks kaulo persitvarkymas po danties pašalinimo – ar implantas išliks pasidengęs kaulu, ar neįdubs dantenos ir ar išliks estetiškas vaizdas. Vienas iš momentinės implantacijos privalumų, kuriuo spekuliuojama populiariojoje rašliavoje – kaulo tirpimo, prasidedančio po danties pašalinimo, sustabdymas atlikus implantaciją. Deja, moksliniai tyrimai rodo, kad tai toli gražu nėra visiška tiesa. Iškart po danties pašalinimo visada nutirpsta tas kaulo sluoksnelis, kuris laikė danties raiščius. Tai įvyksta visada, nepaisant implantų ar kaulo pakaitalų naudojimo. Labai gaila, kad dar neturime tokių dirbtinių medžiagų, kurios radikaliai pakeistų natūralius biologinius persitvarkymo procesus kaule. Pradinis kaulo tirpimas tęsiasi pusantro–du mėnesius po danties pašalinimo. Dar keletą mėnesių kaulas gyja. Po to prasideda antrinis kaulo tirpimas, nes ta žandikaulio dalis nebegauna krūvio. Jei kaulas nestimuliuojamas, jis sunyksta. Antrinio kaulo tirpimo kaip tik ir padeda išvengti dantų implantai, nes jie panašiai kaip dantų šaknys apkrauna žandikaulį ir priverčia jį tvirtėti.

Vadinasi, remiantis moksliniais tyrimais patogiausias laikas mažiausiai rizikingai implantacijai – keletas mėnesių po danties pašalinimo, kai baigiasi pirminis, neišvengiamas kaulo persitvarkymas, bet dar neprasidėjo kaulo tirpimas dėl neveiklos. Be to, jei implantuojame pasibaigus pirminiam kaulo tirpimui, aiškiai matome kiek jo trūksta ir reikia užauginti (žr. „Dantenų priauginimas“).

Taigi implantavimas iškart po danties pašalinimo nėra visais atvejais tinkamas metodas. Momentinė implantacija – tai tik vienas iš galimų implantacijos būdų. Jei norime nuspėjamo ir ilgalaikio rezultato, ji gali būti taikoma tuomet, kai dantį dengė storo kaulo ir storų dantenų sluoksnis ir kai procedūrą atlieka labai patyręs specialistas.

Ar implantas visuomet prigyja?

Iš visų įsuktų implantų neprigyja tik keletas procentų. Dažniausiai tai atsitinka per pirmą mėnesį po implantacijos. Pagrindinis požymis – implantas kliba. Pacientai dažniausiai to net nejaučia. Neprigijęs implantas nesunkiai pašalinamas ir po kelių mėnesių įsukamas naujas. Mūsų klinikoje implantai keičiami nemokamai.

Ar visiems pacientams galima atlikti implantaciją?

Apskritai implantacijos procedūros negalima atlikti tiems pacientams, kuriems dėl bendros sveikatos būklės negalima šalinti ir danties. Svarbiausia, kad esamos ligos (didelis kraujospūdis, cukrinis diabetas ir kita) būtų kontroliuojamos. Garbus amžius taip pat nėra lemiamas faktorius. Juk dantų trūkumą dažniausiai pradeda jausti vyresni žmonės, todėl jiems ir atliekama daugiausia dantų implantacijų.

Kada priauginamas kaulas?

Kaip ir natūralios dantų šaknys, implantai turi būti pasidengę kaulu. Todėl tais atvejais, kai nepakanka žandikaulio trūkstamo danties vietoje, kad tvirtai laikytųsi dirbtinė šaknis, prieš implantaciją ar tuo pat metu atliekama kaulo priauginimo procedūra.

Kaip prižiūrimi dantų protezai ant implantų?

Išskirtinė priežiūra dažniausiai nereikalinga. Implantai, kaip ir natūralūs dantys, valomi įprastomis priemonėmis. Tais atvejais, kai burnoje visai nelieka nuosavų dantų ir protezai laikosi tik ant implantų, rekomenduojama naudoti dantų pastas, neturinčias fluoro junginių (žr. „Burnos ertmės ligų profilaktika“). Jei gydytojas nenurodė kitaip, du kartus per metus reikia apsilankyti pas burnos higienos specialistą, kad jis atliktų profesionalų burnos valymą ir patikrintų, ar implantai ir likusieji dantys yra geros būklės. Kokybiškas ir reguliarus valymas – būtina sąlyga ilgam implantų naudojimui, kad neprasidėtų dantenų ir kaulo uždegimas.

Ar dantų implantai yra ilgalaikiai?

Prarastų dantų atkūrimas naudojant implantus – vienas iš ilgalaikiškiausių ir pažangiausių protezavimo metodų. Dantis dažniausiai pažeidžia kariesas, o implantų protezų – tikrai ne. Nereikėtų pamiršti, kad kalbame ne apie natūralius dantis, o apie protezus. Dantų implantas – labai geras prasto danties pakaitalas, tačiau neprilygstantis sveikiems, nuosaviems dantims. Nuo protezų ant implantų dažniau nei nuo protezų, fiksuotų ant dantų, nuskyla porceliano apdaila. Tačiau ją galima pataisyti.

Apskritai implantų ilgalaikiškumą lemia:

  • Pradinė kaulo ir dantenų situacija bei paties paciento gebėjimas palaikyti gerą burnos sveikatą;
  • gydytojo profesionalumas;
  • gero implantų gamintojo pasirinkimas (žr. ankščiau „Kas gamina dantų implantus?„)
  • Dantų atkūrimas

Ar visi dantų implantai vienodi?

Autorius: Raimondas Savickas, Gydytojas odontologas – ortopedas

Kas yra danties implantas?

Vienas iš šiuolaikiškiausių ir sėkmingiausių prarastų dantų atkūrimo metodų – dantų implantacija. Tai nėra visiškai naujas gydymo metodas. Jis naudotas net senovės civilizacijose. 1965 metais Švedijoje atlikta pirmoji šiuolaikinė tokio pobūdžio procedūra. Pastaraisiais dešimtmečiais sparčiai vystantis implantologijos mokslui, dantų implantacija tapo kasdienis reiškinys praktinėje odontologijoje.

Danties implantas – tai dirbtinė varžtelio formos į kaulą įstatoma šaknis, prie kurios tvirtinamas vainikėlis.

Kaip dantų implantai laikosi kaule?

Implanto paviršiuje suformuojami makroskopiški ir mikroskopiški nelygumai. Kadangi implantas pagamintas iš medžiagos, kurią organizmas palaiko sava, kaulas paprasčiausiai ją apauga ir tarsi savyje užrakina. Tai vadinama osteointegracijos reiškiniu. Titano gebėjimas osteointegruotis nustatytas Švedijoje, 1957 metais.

Iš kokių medžiagų gaminami dantų implantai?

Paprastai dantų imlantai gaminami iš titano (Ti). Šis metalas plačiai naudojamas medicinoje, nes pasižymi puikiu biologiniu suderinamumu su nuosavais audiniais. Organizmas titano nelaiko svetima medžiaga. Alergija titanui pasitaiko 0,6 % žmonių populiacijos.

Dantų imlantų gamyba iš kitų medžiagų (pvz., cirkonio oksido keramikos) praktiškai nėra pakankamai pasiteisinusi.

Kas gamina dantų implantus?

Dabartiniu metu dantų implantų gamintojai skaičiuojami šimtais. Gamintoją renkasi gydytojas pagal paties nusistatytus patikimumo kriterijus, taip pat ir pacientas. Labai dažnai lemiamas faktorius yra kaina ar panaudoti reklaminiai triukai. Tačiau kartais pamirštama atsižvelgti į ilgalaikę dantų implantų naudojimo perspektyvą. Juk šie „daiktai“ dedami į mūsų organizmą.

Renkantis implantų sistemą reikia turėti aiškius atsakymus į tokius klausimus:

  • Ar žmonių, gaminančių implantus ir besirūpinančių jų kokybe, darbo kultūra aukšta?
  • Jei implantas neprigis, ar nekils abejonių, kad taip galėjo atsitikti dėl gamintojo kaltės?
  • Kaip su laiku kaulas reaguoja į šiuos implantus?
  • Ar apskritai šitie konkretūs implantai turi kokį nors mokslinį pagrindimą?
  • Ar šio gamintojo produkcijos kokybę nuolat stebi nepriklausomi ekspertai, ar atliekami ilgalaikiai klinikiniai tyrimai?
  • Ar tai senas ir patikimas gamintojas, branginantis savo vardą?
  • Ar vieną dieną gamintojas nedings, o implantų priežiūrai ateityje reikės detalių?
  • Ar gamintojas gerai žinomas tarp implantologų ir ar bus įmanoma pataisyti protezus įvairiose šalyse?


Nors beveik visi dantų implantai gaminami iš panašios medžiagos, juos daro ne tos pačios rankos.

Mūsų klinikoje, atsižvelgdami į pacientų poreikius, naudojame skirtingo brangumo, bet tik patikimų gamintojų dantų implantus. Pavyzdžiui, kompanijų Dentsply implants švediški „Astra Tech“ ir šveicariški „Straumann” implantai (žr., www.implantsforlife.com, www.dentsplyimplants.com, www.straumann.lt , www.straumann.com).

Šie seni, aukštos darbo kultūros gamintojai pelnytai laikomi vienu iš svarbiausių „implantologijos dviračio“ kūrėjų. Būtent „Astra Tech“ ir ” Straumann” implantus kūrę mokslininkai padarė eilę esminių atradimų, be kurių neišsivaizduojami šiuolaikiniai dantų implantai: vieni pirmųjų pradėjo naudoti precizinę, kūginę danties vainiko – implanto jungtį ir skirtingų platformų koncepciją, pirmieji pradėjo šiurkštinti implantų paviršius ir naudoti kaklelio mikrosriegius. Todėl šių gamintojų implantų sistemos pasaulyje žinomos kaip geriausiai moksliškai pagrįstos dantų implantų sistemos ir labiausiai saugančios žandikaulių kaulą bėgant metams.

  • Dantų atkūrimas

Kaip apskritai atkuriami prarasti dantys?

Autorius: Raimondas Savickas, Gydytojas odontologas – ortopedas

Implantavimas – dantų protezavimo rūšis, kai atkuriamas visas trūkstamas dantis ar dantys. Atstatomos ir šaknys, ir dantų vainikai. Kitaip tariant, implantais atkuriamas dantis ar visi dantys, kai jų visiškai nelieka ir nebegalima panaudoti kitų protezų rūšių.

Kaip apskritai atkuriami prarasti dantys?

Kai prarandami visi dantys ar dalis jų, iš esmės galimi keturi sprendimo variantai.

  • Trūkstami dantys gali būti atkuriami panaudojant išimamus protezus (lankus, pilnas ar dalines plokšteles). Tai pigiausias, greičiausiai pagaminamas, bet visomis prasmėmis nepatogiausias naudoti variantas, kuriam būtinas ilgiausias adaptacijos laikotarpis (žr. paslaugą „Dantų protezavimas“).
  • Trūkstami dantys gali būti atkuriami panaudojant tiltinius protezus (žr. paslaugą „Dantų protezavimas“). Tai greitas ir patogus naudoti sprendimas, bet reikės apšlifuoti ir protezuoti gretimus, šalia tarpo esančius dantis. Jei gretimi dantys smarkiai apgriuvę, protezavimas juos sutvirtins. Tačiau jei šie dantys sveiki ar apysveikiai, apšlifavimas sutrumpina jų tarnavimo amžių. Be to, gadindami tai, kas dar sveika, lyg ir nusižengiame gydytojų etikos principui: pirmiausia – nepakenkti (lotyniškai „Primum non nocere“ – šis principas suformuluotas pagal žymiojo Hipokrato veikalus).
  • Trūkstami dantys gali būti atkurti panaudojant implantus: gretimi dantys nebus gadinami, o protezo nereikės išsiiminėti.
  • Prarasti dantys gali būti ir visai nebeatkuriami. Techniškai dantis beveik visada įmanoma atkurti, bet tai labai priklauso nuo paciento finansinių galimybių. Šiandien nėra jokių patikimų mokslinių įrodymų, kad visą gyvenimą būtina turėti trisdešimt du ar dvidešimt aštuonis dantis. Kiek žmogui reikia dantų? Labai individualus dalykas… Todėl pirmiausia ir reikėtų paklausti paties paciento, kiek konkrečiai jis turėtų turėti dantų, kad normaliai sukramtytų maistą, aiškiai tartų garsus ir gražiai atrodytų. Atsakymai būna išties nevienodi. Mūsų visų poreikiai labai skirtingi, tačiau esama ir dėsningumų. Visų pirma tai priklauso nuo amžiaus. Vyresnio amžiaus pacientai nurodo, kad jiems užtenka dvidešimt paeiliui, be tarpų, vienas prieš kitą stovinčių dantų (po dešimt kiekviename žandikaulyje). Įdomu tai, kad vaikai pieninių dantų taip pat turi dvidešimt ir nesiskundžia jų trūkumu. Tačiau paanalizuokime, ką reiškia turėti dvidešimt dantų – nėra krūminių, o tik priekiniai dantys ir kapliai. Maistui susmulkinti ir aiškiam kalbėjimui tikrai tiek užtenka (nemažai vyresnių pacientų sako, kad jiems pakanka ir mažiau nei dvidešimties), bet tikrai ne visiems patiks, kad kalbant ir šypsantis bus matoma dantų eilės pabaiga – juodi plyšiai ties lūpų kampais. Vadinasi, dėl estetikos, gražaus atrodymo reikia turėti dar bent po vieną krūminį dantį. Taigi, daugumos nuomone, minimaliausias dantų skaičius, tenkinantis kramtymo, garsų tarimo ir estetikos poreikius, yra dvidešimt keturi (dantys yra kiekvienoje žandikaulio pusėje iki pirmo krūminio danties imtinai).

Kas yra danties implantas?

Vienas iš šiuolaikiškiausių ir sėkmingiausių prarastų dantų atkūrimo metodų – dantų implantacija. Tai nėra visiškai naujas gydymo metodas. Jis naudotas net senovės civilizacijose. 1965 metais Švedijoje atlikta pirmoji šiuolaikinė tokio pobūdžio procedūra. Pastaraisiais dešimtmečiais sparčiai vystantis implantologijos mokslui, dantų implantacija tapo kasdienis reiškinys praktinėje odontologijoje.

Danties implantas – tai dirbtinė varžtelio formos į kaulą įstatoma šaknis, prie kurios tvirtinamas vainikėlis.

Kaip atliekama tradicinė danties implantavimo procedūra?

  1. Pirmo apsilankymo metu įvertinama paciento likusių dantų, dantenų, žandikaulių būklė, sudaromas gydymo planas. Dėl to reikia padaryti panoraminę rentgeno nuotrauką, kurioje būtų matomi abu žandikauliai su likusiais dantimis. Jei kyla neaiškumų, gydytojas gali rekomenduoti žandikaulius papildomai ištirti kompiuteriniu tomografu.
  2. Danties implantas, kaip ir natūrali šaknis, turi būti fiksuotas kaule. Todėl gerai nuskausminus, dantenose, kur trūksta danties, daromas pjūvelis, kad apsinuogintų kaulas. Specialiais steriliais grąžteliais kaule padaroma anga, į kurią įsukama dirbtinė danties šaknis. Jei implantas gerai užsifiksuoja ir jį iš visų pusių dengia kaulas, iškart užsukamas aukštesnis dangtelis, kuris truputį kyšo iš dantenų kaip maža metalinė tabletėlė. Jei dirbtinė šaknis silpnai užsifiksuoja kaule ar buvo atliekamas kaulo priauginimas (žr. procedūrą „Žandikaulių priauginimas“), užsukamas žemas dangtelis ir implantas visiškai užsiuvamas po dantenomis.
  3. Po savaitės pacientas kviečiamas apžiūrai, išimami siūlai.
  4. Priklausomai nuo pradinės kaulo būklės po implantacijos praėjus 3–6 mėnesiams pradedamas gaminti individualios formos ir spalvos danties vainikėlis. Dantis prie implanto gali būti fiksuojamas specialiu cementu ar prisukamas varžteliu. Mūsų klinikoje dažniausiai taikoma fiksacija varžteliais, kad esant reikalui būtų galima nesunkiai nuimti protezą ir pataisyti.

Ar danties implantavimo procedūra skausminga?

Implantacija atliekama taikant vietinę nejautrą, todėl jos metu pacientas skausmo nejaučia. Po operacijos skiriami nuskausminamieji vaistai tam atvejui, jei būtų jaučiamas maudimas. Jei atliekama didelės apimties implantacija ar kaulo priauginimas, pirmą savaitę galimas stipresnis maudimas, patinimas, mėlynė. Tačiau visą implanto gijimo laikotarpį (nuo 3 iki 6 mėnesių) skausmo tikrai nebūna.

Po bet kokios chirurginės procedūros, atliktos mūsų klinikoje, visiems pacientams duodamos elgesio atmintinės: kaip prižiūrėti burnos ertmę, maitintis, kokie reiškiniai po procedūros yra normalūs, o dėl ko reikėtų nedelsiant kreiptis į gydytoją.

Ar galima implantuoti be pjūvio?

Implantacija be pjūvio (dar vadinama belope implantacija) – greita procedūra, pacientui sukelianti mažiausius pooperacinius pojūčius. Danties implantas įdedamas padarius tik mažą angelę dantenose. Kadangi visą angelės plotą užpildo implanto stogelis, žaizdos nereikia užsiūti.

Mūsų klinikoje ši metodika taikoma, kai žandikaulis prarasto danties vietoje pakankamai platus – netrūksta kaulo ir fiksuotų dantenų (žr. „Žandikaulių priauginimas“ ir „Dantenų priauginimas“). Implantaciją be pjūvio kokybiškai atlikti gali tik labiau patyręs gydytojas; priešingu atveju – labai sutrumpėja implanto naudojimo laikas.