Kaip apskritai atkuriami prarasti dantys?

Implantavimas – dantų protezavimo rūšis, kai atkuriamas visas trūkstamas dantis ar dantys. Atstatomos ir šaknys, ir dantų vainikai. Kitaip tariant, implantais atkuriamas dantis ar visi dantys, kai jų visiškai nelieka ir nebegalima panaudoti kitų protezų rūšių.

Kaip apskritai atkuriami prarasti dantys?

Kai prarandami visi dantys ar dalis jų, iš esmės galimi keturi sprendimo variantai.

• Trūkstami dantys gali būti atkuriami panaudojant išimamus protezus (lankus, pilnas ar dalines plokšteles). Tai pigiausias, greičiausiai pagaminamas, bet visomis prasmėmis nepatogiausias naudoti variantas, kuriam būtinas ilgiausias adaptacijos laikotarpis (žr. paslaugą „Dantų protezavimas“).
• Trūkstami dantys gali būti atkuriami panaudojant tiltinius protezus (žr. paslaugą „Dantų protezavimas“). Tai greitas ir patogus naudoti sprendimas, bet reikės apšlifuoti ir protezuoti gretimus, šalia tarpo esančius dantis. Jei gretimi dantys smarkiai apgriuvę, protezavimas juos sutvirtins. Tačiau jei šie dantys sveiki ar apysveikiai, apšlifavimas sutrumpina jų tarnavimo amžių. Be to, gadindami tai, kas dar sveika, lyg ir nusižengiame gydytojų etikos principui: pirmiausia – nepakenkti (lotyniškai „Primum non nocere“ – šis principas suformuluotas pagal žymiojo Hipokrato veikalus).
• Trūkstami dantys gali būti atkurti panaudojant implantus: gretimi dantys nebus gadinami, o protezo nereikės išsiiminėti.
• Prarasti dantys gali būti ir visai nebeatkuriami. Techniškai dantis beveik visada įmanoma atkurti, bet tai labai priklauso nuo paciento finansinių galimybių. Šiandien nėra jokių patikimų mokslinių įrodymų, kad visą gyvenimą būtina turėti trisdešimt du ar dvidešimt aštuonis dantis. Kiek žmogui reikia dantų? Labai individualus dalykas… Todėl pirmiausia ir reikėtų paklausti paties paciento, kiek konkrečiai jis turėtų turėti dantų, kad normaliai sukramtytų maistą, aiškiai tartų garsus ir gražiai atrodytų. Atsakymai būna išties nevienodi. Mūsų visų poreikiai labai skirtingi, tačiau esama ir dėsningumų. Visų pirma tai priklauso nuo amžiaus. Vyresnio amžiaus pacientai nurodo, kad jiems užtenka dvidešimt paeiliui, be tarpų, vienas prieš kitą stovinčių dantų (po dešimt kiekviename žandikaulyje). Įdomu tai, kad vaikai pieninių dantų taip pat turi dvidešimt ir nesiskundžia jų trūkumu. Tačiau paanalizuokime, ką reiškia turėti dvidešimt dantų – nėra krūminių, o tik priekiniai dantys ir kapliai. Maistui susmulkinti ir aiškiam kalbėjimui tikrai tiek užtenka (nemažai vyresnių pacientų sako, kad jiems pakanka ir mažiau nei dvidešimties), bet tikrai ne visiems patiks, kad kalbant ir šypsantis bus matoma dantų eilės pabaiga – juodi plyšiai ties lūpų kampais. Vadinasi, dėl estetikos, gražaus atrodymo reikia turėti dar bent po vieną krūminį dantį. Taigi, daugumos nuomone, minimaliausias dantų skaičius, tenkinantis kramtymo, garsų tarimo ir estetikos poreikius, yra dvidešimt keturi (dantys yra kiekvienoje žandikaulio pusėje iki pirmo krūminio danties imtinai).

Kas yra danties implantas?

Vienas iš šiuolaikiškiausių ir sėkmingiausių prarastų dantų atkūrimo metodų – dantų implantacija. Tai nėra visiškai naujas gydymo metodas. Jis naudotas net senovės civilizacijose. 1965 metais Švedijoje atlikta pirmoji šiuolaikinė tokio pobūdžio procedūra. Pastaraisiais dešimtmečiais sparčiai vystantis implantologijos mokslui, dantų implantacija tapo kasdienis reiškinys praktinėje odontologijoje.

Danties implantas – tai dirbtinė varžtelio formos į kaulą įstatoma šaknis, prie kurios tvirtinamas vainikėlis.

Kaip atliekama tradicinė danties implantavimo procedūra?

1. Pirmo apsilankymo metu įvertinama paciento likusių dantų, dantenų, žandikaulių būklė, sudaromas gydymo planas. Dėl to reikia padaryti panoraminę rentgeno nuotrauką, kurioje būtų matomi abu žandikauliai su likusiais dantimis. Jei kyla neaiškumų, gydytojas gali rekomenduoti žandikaulius papildomai ištirti kompiuteriniu tomografu.
2. Danties implantas, kaip ir natūrali šaknis, turi būti fiksuotas kaule. Todėl gerai nuskausminus, dantenose, kur trūksta danties, daromas pjūvelis, kad apsinuogintų kaulas. Specialiais steriliais grąžteliais kaule padaroma anga, į kurią įsukama dirbtinė danties šaknis. Jei implantas gerai užsifiksuoja ir jį iš visų pusių dengia kaulas, iškart užsukamas aukštesnis dangtelis, kuris truputį kyšo iš dantenų kaip maža metalinė tabletėlė. Jei dirbtinė šaknis silpnai užsifiksuoja kaule ar buvo atliekamas kaulo priauginimas (žr. procedūrą „Žandikaulių priauginimas“), užsukamas žemas dangtelis ir implantas visiškai užsiuvamas po dantenomis.
3. Po savaitės pacientas kviečiamas apžiūrai, išimami siūlai.
4. Priklausomai nuo pradinės kaulo būklės po implantacijos praėjus 3–6 mėnesiams pradedamas gaminti individualios formos ir spalvos danties vainikėlis. Dantis prie implanto gali būti fiksuojamas specialiu cementu ar prisukamas varžteliu. Mūsų klinikoje dažniausiai taikoma fiksacija varžteliais, kad esant reikalui būtų galima nesunkiai nuimti protezą ir pataisyti.

Ar danties implantavimo procedūra skausminga?

Implantacija atliekama taikant vietinę nejautrą, todėl jos metu pacientas skausmo nejaučia. Po operacijos skiriami nuskausminamieji vaistai tam atvejui, jei būtų jaučiamas maudimas. Jei atliekama didelės apimties implantacija ar kaulo priauginimas, pirmą savaitę galimas stipresnis maudimas, patinimas, mėlynė. Tačiau visą implanto gijimo laikotarpį (nuo 3 iki 6 mėnesių) skausmo tikrai nebūna.

Po bet kokios chirurginės procedūros, atliktos mūsų klinikoje, visiems pacientams duodamos elgesio atmintinės: kaip prižiūrėti burnos ertmę, maitintis, kokie reiškiniai po procedūros yra normalūs, o dėl ko reikėtų nedelsiant kreiptis į gydytoją.

Ar galima implantuoti be pjūvio?

Implantacija be pjūvio (dar vadinama belope implantacija) – greita procedūra, pacientui sukelianti mažiausius pooperacinius pojūčius. Danties implantas įdedamas padarius tik mažą angelę dantenose. Kadangi visą angelės plotą užpildo implanto stogelis, žaizdos nereikia užsiūti.

Mūsų klinikoje ši metodika taikoma, kai žandikaulis prarasto danties vietoje pakankamai platus – netrūksta kaulo ir fiksuotų dantenų (žr. „Žandikaulių priauginimas“ ir „Dantenų priauginimas“). Implantaciją be pjūvio kokybiškai atlikti gali tik labiau patyręs gydytojas; priešingu atveju – labai sutrumpėja implanto naudojimo laikas.