Senjoro gyvenimas suteikia ne tik daugiau laiko ir laisvės, bet ir… „papuošia“ įvairiomis sveikatos bėdomis ir rizikomis. Ne išimtis ir burnos ertmės bei dantų sveikata. Ką apie dantų būklę ir odontologines paslaugas svarbu žinoti senjorams?

Neišvengiami pokyčiai

Bėgant metams, žmogaus kūnas tampa vis labiau pažeidžiamas įvairioms sveikatos rizikoms ir komplikacijoms. Deja, dantys iki šiol yra viena labiausiai apleistų organizmo sričių. Itin svarbu senjorams priminti, kad dantų priežiūra – ne mažiau svarbi sveikatos rutinos dalis.

Senstant burnos gleivinėje bei dantyse atsiranda šie pokyčiai:

• Dantų spalvos pokyčiai, tamsių dėmių atsiradimas. Spalvinius pakitimus iššaukia dažančio maisto vartojimas ir natūralūs pokyčiai dentine – danties kietajame audinyje.
• Padidėjęs dantų jautrumas ir trapumas.
• Burnos išsausėjimas, kurį sukelia sulėtėjusi seilių cirkuliacija. Dažniausiai šį pokytį nulemia vaistų vartojimas arba specifinės ligos.
• Skonio pojūčio susilpnėjimas dėl receptoriuose vykstančių pokyčių.
• Dantų ėduonis, kurią sukelia rūgštys, cukrūs ir angliavandeniai. Silpnėja bendras organizmo atsparumas, todėl emalio ardomieji procesai vyksta sparčiau.
• Dantenų ligos, kurios ne tik kenkia burnos minkštiesiems audiniams, bet ir ardo kaulą, sukelia ėduonį.
• Dantų praradimas, kurį spartina ėduonis, dantenų ligos ir kiti faktoriai.

Išeitis visada yra

Nors šimtaprocentinio išsigelbėjimo nuo dantų būklės prastėjimo bėgant metams nėra, senjorai gali užtikrinti efektyvią apsaugą nuo dantų ligų ir greitą diagnozę. Kaip? Tai padaryti iš tiesų paprasta:

Reguliari dantų priežiūra. Skamba nuvalkiotai? O be reikalo. Vyresniame amžiuje gali silpnėti higienos įgūdžiai. Kartais taip nutinka dėl gretutinių paciento ligų (pavyzdžiui, artrito, kuris paveikia sąnarius ir daro įtakos judesiams). Todėl priminimas vyresniems artimiesiems apie būtinybę rūpintis burnos higiena, gali gerokai prailginti komfortišką dantų ir burnos būklę. Dantis valytis šepetėliu ir dantų siūlu būtina mažiausiai 2 kartus per dieną; bent kartą per dieną burną reikia praskalauti antibakteriniu burnos skysčiu.

Reguliarūs apsilankymai pas odontologą. Norint kuo geriau apsaugoti dantis nuo ėduonies ir kitų ligų, kruopštaus dantų valymo namuose neužteks. Senjorams būtini reguliarūs vizitai pas odontologą (nesergant dantų ir burnose ertmės ligomis, rekomenduojama patikra bent 2 kartus per metus). Laiku aptikus problemą, pavyks nedelsiant pradėti gydymą ir taip apsaugoti sveikuosius dantis.

Sveikata – brangus turtas, kurį svarbu puoselėti, nepaisant metų skaičiaus. Reguliariai prižiūrėdami savo dantis, senjorai galės mėgautis užtarnautu poilsiu be streso.

Su nemaloniu burnos kvapu susiduria kas ketvirtas žmogus, bet ar kas ketvirtas žmogus apie tai žino? Iš tiesų, ši problema nėra tokia akivaizdi – aplinkiniai nenori pasirodyti nemandagūs, dėl to nepasako, kad derėtų imtis veiksmų ir apsilankyti pas gydytoją. Apie blogo burnos kvapo priežastis ir šios problemos sprendimo būdus kalbamės su Protezavimo-implantavimo klinikos (PIK) specialistais: burnos higienos specialiste Jolanta Ruzgiene, gydytoja odontologe-endodontologe Sandra Skuodaite ir gydytoju odontologu-ortopedu Raimondu Savicku.

Blogo burnos kvapo priežastys

Blogas burnos kvapas (halitozė) – ne liga, tačiau tai gali būti burnos ertmės ligų ir kitų sveikatos negalavimų požymis. Nemalonus kvapas gali atsirasti dėl daugelio priežasčių, tačiau kaip pagrindines priežastis PIK burnos higienos specialistė Jolanta Ruzgienė išskiria prastą burnos higieną bei dantų ligas: „Jei dantys valomi netinkamai ar nereguliariai, maisto likučiai lieka burnoje ir tai skatina bakterijų dauginimąsi bei didina apnašų kaupimąsi ant dantų, dantenų ir liežuvio. Ant liežuvio susikaupusios apnašos gali lemti blogą burnos kvapą ir skonio jutimo sutrikimus. Be to, nepakankama burnos higiena sukelia dantų ir dantenų ligas, kurios sukelia blogą burnos kvapą“. Gydytoja odontologė-endodontologė Sandra Skuodaitė antrina, kad nemalonus burnos kvapas nevargina sveiko žmogaus su tinkama individualia burnos higiena ir reguliariu mitybos režimu. „90 % blogo burnos kvapo priežasčių – dantų ir dantenų ligos, o kiti 10 % – sveikatos sutrikimai. Jau pirminės apžiūros metu galima diagnozuoti ligą ir aptarti su pacientu gydymo planą“, – teigia gydytoja.

Nemalonus burnos kvapas: ar įmanoma atsikratyti patiems?

Pajutę nemalonų burnos kvapą, žmonės griebiasi mėtinių pastilių, kramtomosios gumos ar burnos skalavimo skysčio. Deja, šios priemonės padeda tik slopinti simptomus, tačiau problemos nesprendžia, rašoma pranešime spaudai. Gydytojas Raimondas Savickas koleges papildo, kad blogas burnos kvapas gali būti ir laikinas, jeigu jį sukėlė išoriniai veiksniai: tam tikri maisto produktai, gėrimai, medikamentai, hormoninių preparatų vartojimas, rūkymas ar dėl paprasčiausiai sumažėjusio seilėtekio naktį išdžiūvusi burna (fiziologinė halitozė) ir nebepraplaunami bakterijų veiklos produktai. Tokiu atveju, problema sprendžiama pasitelkiant burnos higienos priemones. O jeigu šią problemą sukėlė kitokie veiksniai – būtinas odontologinis gydymas.

Odontologiniai nemalonaus kvapo sprendimo būdai

PIK gydytoja odontologė-endodontologė Sandra Skuodaitė informuoja, jog blogas burnos kvapas – rimta priežastis apsilankyti pas odontologą. Jei nemalonų burnos kvapą sukelia gingivitas, periodontitas, įvairios kilmės burnos gleivinės žaizdelės, liežuvio, dantų, dantų protezų arba ortodontinių aparatų apnašos, būtinas tinkamas odontologinis gydymas ar bent profesionali burnos higiena. Gydytojas Raimondas Savickas pasakoja, kas vyksta halitozės gydymo metu: „Visų pirma, dėl odontologinių priežasčių pasireiškiantis nemalonaus burnos kvapo gydymas atliekamas mažinant mikroorganizmų kiekį. Tai galima pasiekti burnos ertmę išvalant mechaniškai ar chemiškai. Efektyviausi gydymo būdai paskiriami įvertinus individualią situaciją. Gali prireikti profesionalios higienos, periodontito, karieso gydymo, senų protezų keitimo ar kitokių priemonių“. Burnos higienos specialistė Jolanta Ruzgienė nuramina, kad nemalonus burnos kvapas dings, kai dantys bus sveiki: „Sugydžius periodontą, dantis ir išmokus kokybiškai išsivalyti burnos ertmę, nemalonus burnos kvapas dings savaime, nenaudojant jokių specialių blogą kvapą naikinančių priemonių“.

Protezavimo-implantavimo klinikos implantuojantis gydytojas Raimondas Savickas įspėja, kad šios problemos negalima ignoruoti. Abejingas požiūris į organizmo siunčiamus signalus gali sukelti komplikacijas ir apsunkinti gydymo procesą. Apleistos dantų ligos daro įtaką kitoms ligoms arba jas provokuoja – kyla grėsmė susirgti cukriniu diabetu, širdies ir kraujotakos ligomis. Be to, blogas burnos kvapas gali būti virškinimo trakto, kvėpavimo organų, kepenų ir inkstų bei kitų vidaus ligų simptomas. Reikėtų atkreipti dėmesį, kad iš burnos sklindantis nemalonus kvapas sukelia ir socialines problemas: gali ‚,nebyliai‘‘ komplikuoti artimus santykius arba palikti blogą įspūdį naujai sutiktiems žmonėms. Jeigu susiduriate su šia problema, nedelskite apsilankyti pas odontologą – juk nemalonus burnos kvapas vargina ne tik Jus, bet ir aplinkinius.

Daugiau kaip metus trunkanti pandemija užkirto kelią kokybiškam medicininiam gydymui, sukeliant įvairių sveikatos sutrikimų augimą. Pasak gydytojų, pastarieji ypatingai atsiliepė dantų būklei, mat odontologijos klinikos pagal numatytus COVID-19 karantino švelninimo Lietuvoje etapus duris atvėrė vienos paskutiniųjų.

Stomatologų teigimu, nuolatinis sėdėjimas namuose sumažino reguliarios higienos įpročius, o padidėjęs stresas tiesiogiai sukėlė kramtomųjų raumenų perkrovas, padidėjusį dantų jautrumą. Kaip atpažinti pirmuosius signalus, rodančius, kad būtina apsilankyti gydytojo kabinete ir kokią procedūrą rinktis, norint susigrąžinti sveiką šypseną?

Pakitęs gyvenimo būdas atsiliepė dantų būklei

Pasak „Vilniaus implantologijos namų“ odontologės Agnės Jocienės, pandemija parodė aiškią tendenciją – jei iki jos žmonės pas specialistus atvykdavo ne tik genami skausmo, bet ir reguliarios priežiūros poreikio, tai „užsibarikadavus namuose“ daugelis gerokai apleido rūpinimąsi dantimis. Natūraliai, pasak jos, sušvelnėjus karantino suvaržymams, ypač po pirmosios bangos, pacientai plūstelėjo į kabinetus, kankinami ilgalaikių dantų skausmų, nulūžusių dantų ar turintys protezuotų dantų problemų. „Ne tik pandemijos iššaukta higienos stoka turėjo neigiamos įtakos – žmonės ėmė vartoti daugiau greitai paruošto, daug cukraus turinčio maisto, be to, suintensyvėjo žalingi įpročiai. O ką jau kalbėti apie lig šiol patiriamą stresą, nerimą? Todėl dabartinės pasekmės liūdina: fiksuojame stiprius dantų skausmus, kurių nebegalima numalšinti su minimalia invazija, paūmėjusius lėtinius uždegimus, lemiančius dantų šalinimą, nuskilusias restauracijas, gadinančias ne tik estetinį vaizdą, bet ir keliančias skausmą kramtant. Ypač pablogėjusi higiena lėmė ir daugybinių kariesų atsiradimą“, – dažniausiai pasitaikančius nusiskundimus vardija odontologė.

Prie rizikos faktorių priskiria ir stresą

Neseniai Amerikos odontologų asociacijos atlikta apklausa parodė, jog dėl pandemijos šalyje dantų griežimo problemos išaugo 71 proc., taip pat fiksuotas net 63 proc. padidėjęs skilusių ar nutrupėjusių dantų rodiklis bei 62 proc. išaugęs žandikaulio ir aplinkinių raumenų judėjimo skaičius. Specialistų teigimu, tokiems rezultatams įtakos neabejotinai turėjo COVID-19 viruso keliamas stresas. Taip pat odontologė A. Jocienė sako, jog pastarasis veiksnys turi tiek tiesioginį, tiek netiesioginį poveikį visam žmogaus organizmui, įskaitant ir dantų būklę. „Mums patiriant įtampą, dantis paprastai stipriai sukandame, sukeliame stiprų raumens susitraukimą, pertempiame raiščius, tai lemia suintensyvėjusį dantų dilimą, griežimą. Tokiais atvejais pacientas skundžiasi dantų jautrumu, kartais net skausmu, trupančiais dantų audiniais, žandikaulio sąstingiu, netgi galvos skausmais. Lietuvoje kaip ir visame pasaulyje, stresas išties neigiamai atsiliepė dantų būklei“, – pastebi „Vilniaus implantologijos namų“ gydytoja.

Kada reikėtų sunerimti?

Pirmieji ženklai, į kuriuos neturėtumėm numoti ranka, pasak odontologės, yra:

• Progresuojantis ar ilgalaikis dantų jautrumas,
• spontaniniai, sunkiai malšinami dantų skausmai,
• diskomfortas kramtant,
• tarpdančiuose besikaupiantis maistas.

Susirūpinti dantų būkle ir kreiptis pas specialistus derėtų ir esant kraujuojančioms dantenoms, savaime vykstančiam dantų trupėjimui, skausmingiems žandikaulio judesiams ar sąstingiui po nakties. Uždelsus, įspėja gydytoja, galima tikėtis komplikacijų, o dantų jautrumas ilgainiui gali sukelti nervo uždegimą, negydomi šaknų židiniai sukelti pūliavimą, tinimą, net lemti danties šalinimą. Dantims trupant ir to nesprendžiant laiku, gali tekti rinktis daug didesnes ir brangesnes restauracijas, o žandikaulio sąnario problemos tapti galvos skausmo priežastimi.

A. Jocienė pataria nekentėti diskomforto ir laiku užsirašyti vizitui pas odontologą. Pajutus pirmuosius simptomus, jos teigimu, pravartu registruotis dantų terapijos procedūrai. „Tokia paslauga visuomet prasideda nuo pokalbio su pacientu. Išsiaiškiname, kuo jis skundžiasi ir kokie yra jo lūkesčiai. Mūsų, terapeutų, pareiga pirmiausia yra surasti ir identifikuoti skausmo šaltinį, tuomet užtikrinti sklandų beskausmį kramtymą bei, esant poreikiui, spręsti estetinio vaizdo problemas. Mano nuomone, terapinis gydymas prasideda nuo skausmo malšinimo ir funkcijos grąžinimo. Tačiau kai kuriems nuskilęs priekinio danties kraštelis yra daug didesnė problema nei pūliuojantis galinis dantis, todėl labai svarbu išgirsti pacientą ir surasti balansą jo gydymo plane“, – atkreipia dėmesį odontologė.

Įvairių šaltinių statistikos duomenimis, lietuvių dantų būklė lyginant su kitomis šalimis – prasta, specialistai ypač išskiria vaikų dantų problemas. Odontologų rūmų duomenimis, sveikų, visiškai neturinčių ėduonies pažeistų dantų vaikų procentas išlieka panašus – vos 15-20 procentų. Apie pagrindines dantų problemas ir lietuvių dantų būklę DELFI kalbasi su odontologe Rūta Zykute.

Svarbiausia – paciento sąmoningumas

Pasak odontologės, mūsų organizmas nėra padalintas į atskirus stalčiukus, o tai, kas yra burnoje, yra visur. Tad burnos higiena yra itin svarbi ir didžiulio dėmesio reikalaujanti tema.

„Reikia ją plėsti, reikia apie ją kalbėti tūkstantį kartų, daryti tai mokyklose, pasitelkiant informacines technologijas. Ne tik odontologas, bet ir bendrosios praktikos gydytojas turi nuolat priminti šią problemą. O ypač LOR (otorinolaringologas) gydytojas, kuris žiūrėdamas į gerklę mato, kiek yra sugedusių dantų. Juk tas bakterinis fonas yra bendras. Žiūrėdamas į dantis negali taip siaurai ir išskirtinai žiūrėti tik į juos. Nuo pat to momento, kai jis užeina pro duris turi pacientą matyti panoramiškai“, – tikina R. Zykutė.

Kalbėdama apie teisingų įpročių formavimą specialistė akcentuoja ir žmogaus asmeninio požiūrio svarbą. „Tiesą sakant, manau, jog tai tėra žmogaus sąmoningumo klausimas. Jei jis priima tą informaciją, supranta, kad ji yra vertinga, ir naudoja kasdienėje praktikoje pats, mokydamas to ir vaikus, tada ji gali veikti, gali pasiteisinti. Bet didelė informacijos dalis tiesiog praeina pro ausis dėl laiko stokos, tam tikrų pasiteisinimų, tokių kaip „nesileidžia vaikas valomas dantų“. Man tai nesuprantama. Juk vaikas nesileidžia ir aprengiamas, tačiau nuogo jo į lauką nevedame. Lygiai tas pats yra ir su dantimis. Motyvuok vaiką, žaisk su juo, daryk viską, kad tai taptų rutina, tuomet ateityje bus lengviau“, – tikina R. Zykutė.

Burnos sveikata prasideda vaikui esant įsčiose

Odontologė akcentuoja, jog atėjo laikas apie burnos sveikatą pradėti kalbėti plačiąja prasme. Ne tik sąvokomis „kariesas“, „ėduonis“ ar „skylutė“, kurios, specialistės teigimu, jau yra didelio proceso, kurio mes nesužiūrėjome, pasekmė.

„Burnos sveikata prasideda vaikui dar esant įsčiose. Pirmame trimestre formuojasi visos veido ir žandikaulio struktūros, šešta ir dvylikta savaitės yra labai svarbios šių struktūrų vystymuisi ir jeigu tame laikotarpyje moteris turi bakterinių, virusinių susirgimų, vartoja nikotiną, alkoholį ar negauna tam tikrų medžiagų, visa tai turi didžiulę įtaką“, – teigia R. Zykutė.

Tačiau pasak jos, vaikui gimus formavimosi procesai nesibaigia – reikia nepamiršti stebėti kūdikio mitybą.

„Maitinti krūtimi rekomenduojama ne tik dėl piene esančių gerųjų savybių, tačiau ir dėl krūties žindimo, kaip žandikaulio formavimo elemento. Krūtis kiekvieną dieną prisitaiko prie augančio žandikaulio. Mišinukų buteliukų čiulptukai yra standartinių dydžių ir keičiami kas kurį laiką, o krūtis didėja kasdien ir skatina žandikaulį augti. Taip pat, pastebėta, jog vaikas, kuris buvo maitinamas mišinuku, vėliau turi stipriau išreikštą polinkį į žalingus įpročius, tokius kaip liežuvio, lūpų kramtymas ir čiulpimas, piršto laikymas burnoje ir kita“, – pasakoja odontologė.

R. Zykutės teigimu, kai vaiko mitybos racione atsiranda kietasis maistas ir pradeda formuotis kaulinės struktūros, nereikėtų apsistoti ties tyrelėmis.

„Turi duoti vaikui tokį produktą, koks jis yra iš tikrųjų. Jei tai morka – tai ir turi būti morka tam, kad vaikas susipažintų, kaip šis produktas atrodo, kaip jis laikosi, kokia jo konstrukcija, kietumas. Jis pradeda mokytis taisyklingai kramtyti ir ryti nebe infantiliniu ryjimu (kai tarp dantų yra krūtis)“, – teigia specialistė.

Žalingi įpročiai įgyjami, o ne paveldimi

Nors visuomenėje gaji nuomonė, jog daugelis žalingų įpročių yra paveldimi, specialistė suskumba paneigti šį mitą.

„Žinoma, tam tikros patologijos yra paveldimos, tačiau daugelis tikrai ne. Pagrindinis žalingas įprotis, mano manymu, yra kvėpavimas pro burną. Vaikas turi kvėpuoti pro nosį, o jei negali to daryti, su nosimi kažkas yra ne taip, ji užkimšta. Reikia atlaisvinti kelią kvėpuoti pro nosį, tuomet vaikas uždarys burną, – teigia R. Zykutė ir priduria, jog tokiu atveju pražiotą burną reikia tiesiog užverti ir daryti tai pastoviai.

„Jei vaikas miega išsižiojęs, jo liežuvis nusileidžia į apačią, kad netrukdytų pratekėti orui, žandai spaudžia žandikaulius iš šonų, taip formuodami pailgą veidą, viršutinis žandikaulis siaurėja, o nosis nesivysto. Per ilgą laiką vaikas įpranta kvėpuoti tokiu būdu, o oro kelias pro nosį tiesiog nebesiformuoja. Tuomet reikia kreiptis į gydytojus ortodontus“, – teigia odontologė.

Specialistė ragina atsiradus nors menkiausiam nuogąstavimui, kad kažkas yra ne taip, keliauti pas ortodontą ir klausti patarimo. „Tai tikrai nekainuoja daug. Reikia stebėti, sekti, matyti žalingus įpročius. Tai yra vaiko sekimas jo augimo metu, mes negalime jo paleisti“, – ragina R. Zykutė.

Griežiate dantimis? Taip Jūsų nervų sistema atsako į stresą

Pasak specialistės, griežimas dantimis šiandien jau nėra laikomas patologija.

„Tai yra natūrali organizmo reakcija į stresą. Taip gydosi mūsų nervų sistema, kai mes miegame. Įsivaizduokite, ką darote, kai jums ima kraują? Juk sukandate dantis. Taip natūraliai įvyksta cheminiai procesai pagumburyje, kurių metu išsiskiria tam tikros cheminės medžiagos į kraują, sukeldamos savaiminį nusiskausminimą. Sukąsdami dantis mes natūraliai savo organizme iššaukiame nuskausminamuosius. Lygiai tas pats vyksta ir naktį – mes pervargstame, mūsų nervų sistema išsenka. Nevadiname to nervų sistemos skausmu, bet taip yra. Griežimas dantimis yra jo gydymas, nuraminimas“, – teigia R. Zykutė.

Taip pat, odontologės teigimu, sureikšminti reikėtų ne patį griežimą, o jo priežastis ir pasekmes bei apgalvoti kaip jas sumažinti.

Valantis dantis atsiranda kraujo? Gali būti, kad pats metas apsilankyti odontologo kabinete. Apie tai, dėl ko pradeda kraujuoti dantenos, kaip dažnai reikėtų valyti tarpdančius siūlu ir kaip įprasti tai daryti nuolat, papasakojo odontologijos gydytoja Rūta Zykutė.

Dantų siūlas – papildoma priemonė ar būtinybė?

„Mano patarimas – būtinai naudoti tarpdančių siūlą arba tarpdančių šepetėlį, nes tarpdančiai yra vieta, kur daugiausiai ir labiausiai kaupiasi bakterijos. Jos ten dauginasi, nes tai puiki vieta, ten šilta, drėgna“, – aiškina gydytoja.

Jos teigimu, eiti miegoti neišsivalius tarpdančių siūlu ar specialiu šepetėliu – tas pats, kaip eiti miegoti iš vis nevalius dantų. Dėl šios priežasties odontologijos gydytoja R. Zykutė siūlo padaryti sau paslaugą ir pamėginti paversti burnos higienos priežiūrą įpročiu. Anot jos, tam užtektų 21 dienos.

„Per tiek laiko susiformuoja tiek žalingas, tiek naudingas įprotis. Po 21-os dienos susiformuoja sąlyginis refleksas ir jums nereikia patiems galvoti ir prisiminti. Natūraliai susiformavus įpročiui jūsų pasąmonė apie tai primins“, – teigia gydytoja.

Odontologijos gydytoja teigia, kad lankydamasi Skandinavijos šalyje pastebėjo, kad mažais pirščiukais dantis tarpdančių siūlu išsivalo ir visai maži vaikai – nors tai atrodo sudėtinga, vaikams, kaip ir suaugusiems, tereikia išugdyti tam tikrą įprotį reguliariai atlikti tokį veiksmą. Tai užkirstų kelią kitoms odontologinėms problemoms.

Visa dantų priežiūros rutina, remiantis gydytojos patarimais, turėtų apimti dantų valymą šepetėliu po 2-3 minutes bent du kartus per dieną ir dantų valymą tarpdančių siūlu arba specialiu tarpdančių šepetėliu.

Kodėl valantis dantis atsiranda kraujo?

Valydamiesi dantis arba tarpdančius galime patys pastebėti, kad padidėjo dantenų jautrumas ir turime kokių nors odontologinių problemų, jeigu tarp seilių atsiranda ir kraujo. Daugeliu atvejų kraujas neabejotinai reiškia, kad kažką dėl burnos higienos darome ne taip arba turime rimtų odontologinių problemų. Pasak gydytojos R. Zykutės, kraujuojančios dantenos yra pirmas signalas apsilankyti pas odontologą. Ji sutinka, kad tai gali būti susiję ir su netaisyklingu tarpdančių siūlo naudojimu.

„Galbūt jūsų metodika netinkama, gal įdrėskėte danteną, gal netinkamai naudojate, nes siūlą reikia įsistatyti į tarpdantį ir „apkabinti“ juo dantį. Apkabinus dantį valyti, tada pasukti į kitą dantį ir toliau valyti. Bet pastebėjau, kad dažniausiai priežastis rimtesnė.

Greičiausiai jau susiformavę dantų akmenys, kas yra mineralizuotos dantų bakterijos. Akmuo – tai bakterija, kuri mineralizuojasi prie danties ir sukelia dantenos uždegimą, nes spaudžia danteną. Dantenai „nepatinka“ būti spaudžiama prie danties, tuomet ji paburksta, padidėja kraujagyslių pralaidumas ir ji pradeda spausti kaulą, o kaulas pradeda tirpti. Atsiradus kraujagyslių pralaidumui (kai pradeda kraujuoti dantenos) bakterijos patenka ir į kraują, kuris su visa srove keliauja po mūsų organizmą“, – aiškina gydytoja.

Remiantis gydytojos paaiškinimu, būtent dėl išvardintų pasekmių kraujuojančios dantenos turėtų būti laikomos įspėjamuoju signalu žmonėms, kurie serga širdies ir kraujagyslių ligomis. Ji atkreipia dėmesį, kad kol burnoje yra infekcija, ligoniai sunkiau gyja arba net negali iki galo pasveikti.

Dantenų kraujavimui malšinti skirta pasta problemos neišspręs

Odontologė R. Zykutė atkreipia dėmesį ir į dažnai reklamuojamas specialias dantų pastas, kurios turėtų padėti sustabdyti dantenų kraujavimą. Jos teigimu, pastos pašalina tik plika akimi matomą problemos simptomą. Norint sustabdyti dantenų kraujavimą ji vis tiek rekomenduoja kreiptis į specialistus.

„Neseniai kalbėjomės apie viso kūno laikyseną: kaklas, pečiai, nugara ir tai, kas žemiau. Tęsiame temą, tik šįkart kalbėsime ne apie viso kūno, o apie galvos – žandikaulio ir dantų – laikyseną“, – Delfi TV laidoje „Sveiki! Su gydytoju V. Morozovu“ sakė šeimos gydytojas Valerijus Morozovas. Šia tema gydytojas kalbėjosi su odontologe Rūta Zykute-Želve.

„Iš tikrųjų nuo dantų laikysenos priklauso visa kita jūsų laikysena“, – sakė gydytoja odontologė R. Zykutė-Želvė.

„Tai norite pasakyti, kad stovime net ant kojų ir ne nuo kojų priklauso mūsų laikysena, o viskas priklauso nuo burnos?“ – odontologės paklausė šeimos gydytojas V. Morozovas.

„Taip. Taip, kaip „stovi“ mūsų sąnarys ir mūsų sąkandis, taip stovi ir mūsų kojos“, – atsakė R. Zykutė-Želvė.

Teko skaityti, kad tik, geriausiu atveju, kas penktas iš mūsų turi taisyklingą sąkandį, o visiems kitiems reikėtų imtis vienokių ar kitokių priemonių. Ar tai tiesa? Mes visi tokie sužaloti?

Iš tikrųjų tai tiesa. Tų idealių sąkandžių labai nedaug. Apie idealų sąkandį kalbėti galbūt yra utopiška, gal geriau kalbėti apie beveik idealų; maždaug nuo 2 iki 5 proc. žmonių pasaulyje sąkandis idealus ar beveik idealus. Visų kitų – daugiau ar mažiau patologinis.

Dėl estetikos viskas aišku: jei dantys negražūs arba gal net nepatogu kramtyti, tada kreipiamasi į specialistus. Bet iš tikrųjų klinikinių požymių yra daugiau, taip? Kuo pavojingas netaisyklingas sąkandis?

Pirmiausia, netaisyklingas sąkandis pavojingas tuo, kad iškreipia viso kūno balansą. Mes sukurti kaip organizmai, kad būtume harmoningi. Ir jei vienoje pusėje prarandame dantį, tai kompensacinis organizmo mechanizmas sureguliuoja taip, kad kramtome kita puse. Per ilgą laiką, 10–15 metų, jau galime turėti pasekmių, tokių kaip kaklo skausmai, netgi pirmojo kaklinio slankstelio poslinkis, gali pradėti varginti galvos skausmas, miego apnėja.

Dusulys, permušimai, prakaitavimas. Visa tai gali būti dėl to, kad mes nekramtome viena puse?

Taip.

Man ir pačiam darbe teko susidurti su galvos skausmais, nė vienas specialistas nieko negali pasakyti: otorinolaringologas iš savo specialybės pusės nieko nemato, neurologas – iš savo. Tada kreipiamės į odontologus, jie uždeda dantų plokštelę, ir skausmai dingsta, nors, iš principo, dantys nesugedę. Tai skausmai irgi gali varginti?

Be abejo, per dantis yra veikiamas mūsų vienintelis vadinamasis derintinis viršutinio žandikaulio sąnarys. Jis pradeda dėvėtis, veikti netaisyklingai, tada mes imame jausti galvos skausmus, gali ūžti ausyse, kartais būna sunku prasižioti, neišeina sukramtyti maisto, skauda kramtant ir t. t.

O kaip sąkandis ar dantų padėtys veikia knarkimą ir kaip tai susiję su miego apnėja, kai naktį kuriam laikui sustoja kvėpavimas?

Jei visą gyvenimą buvo netaisyklingai kramtoma, netaisyklingai kvėpuojama, jei liežuvio padėtis netaisyklinga, tai žmogus sulaukia tokių pasekmių, kaip ką tik minėjote, – knarkimo bei miego apnėjos. Kai liežuvis nėra taisyklingos padėties, t. y. gomuryje, o atsipalaidavęs ir nukritęs apatiniame žandikaulyje bei užspaudęs trachėją, žmogus negali prakvėpuoti.

Norite pasakyti, kad taisyklingas sąkandis – tai ne vien tinkama dantų, bet ir liežuvio padėtis?

Žinoma, svarbi ne tik dantų padėtis. Tinkamą sąkandį lema ir raumenys, dantys, minkštieji, kietieji audiniai, sąnarys, sausgyslės, nervai, kraujotaka. Tai yra didžiulė mūsų organizmo sistema, kuri leidžia sukramtyti maistą, atlikti fonetinę funkciją ir šypsotis. Jeigu ji sutrinka, tai sutrinka begalė funkcijų: nebegalime šypsotis, kramtyti, taip pat ir nebegalime ramiai miegoti.

Ir kvėpuoti.

Taip, ir kvėpuoti.

Pakalbėkime apie priežastis. Labai dažnai mes esame linkę ką nors kaltinti. Taigi pašnekovų neretai klausiu, kas kaltas, kam šias priežastis galime „nurašyti“? Galbūt dėl tų visų sąkandžio problemų kalta genetika ir mes nieko nepadarysime?

Dažniausiai pacientai taip ir daro. Genetikai „nurašyti“ priežastis labai paprasta. „Tokia jau mano genetika, tokia jau dalia.“ Kokia priežastis? Viskas prasideda nuo gimimo. Kaip gimsta vaikas, kaip ir kuo jis maitinamas. Vaiką iš principo reikia maitinti krūtimi (žindyti) ir taip padėti jam suformuoti taisyklingą žandikaulį.

Bet taip ir daroma. Iki 6 mėnesių – primygtini siūloma žindyti ir skatinama tai tęsti bent iki metų.

Pagal paskutinius duomenis, reikėtų maitinti iki 2 metų su primaitinimais ir skatinti žandikaulį augti. Taip pat – skatinti vaiką nuo pusės metų pradėti kramtyti kietą maistą, o ne duoti sutrintų tyrelių, nes vaikas nesupras, ką reikia veikti su žandikauliais. Patartina duoti gabaliukais papjaustytą išvirtą morką, bulvę, kad jis pats sutrintų su bedantėmis alveolinėmis ataugomis. Taip jam padėsite formuoti kramtymo refleksą. Tada formuojasi rijimo refleksas, tai šios sekos reikėtų nesumaišyti. O paprastai būna taip: vaikui – 6 mėnesiai, jis primaitinamas – išverdame košę, sutriname ir maitiname šaukštais. Vaikas nesupranta, ką valgo.

Saugumas – pirmiausia, kad nepaspringtų.

Žinoma, saugumas – pirmiausia, bet vaikas turi refleksų nepaspringti. Be abejonės, reikėtų žiūrėti, kad tas maistas nebūtų labai kietas, toks, kad neišeitų sukramtyti ar sutrinti su alveolinėmis ataugomis.

Viskas logiška: kol neatsikandai ir nesukramtei, tai nėra ko ir ryti.

Teisingai. Lygiai taip pat daro ir kūdikiai. Pradedame pratinti jį prie normalaus kramtymo ir rijimo reflekso formavimosi etapo, kuris, iš principo, susiformuoja maždaug apie 1 m. ir 8 mėn. Iki to laiko vaikas dar tik mokosi.

Kuo ilgiau žindoma, tuo geriau žandikauliui ir būsimiems dantims?

Žinoma. Reikia nepamiršti, kaip mūsų žandikauliai turi augti, kokia kryptimi. Apatinis žandikaulis turi augti horizontalia kryptimi – į priekį; norint, kad augtų į priekį, reikia daryti judesį ir traukti: paimti kaulą su mėsa, kad vaikas kąstų, trauktų ir nukreiptų žandikaulį horizontalia kryptimi. Jei to nedaro, o dar ir kvėpuoja pro burną (vienas žalingiausių įpročių), tai kaip vaiko žandikaulis auga, kokia kryptimi?

Žemyn.

Taip, vertikaliai. Vaikas išsižioja, nes reikia kvėpuoti pro burną, ir žandikaulis pradeda augti vertikalia kryptimi.

Tai suradome du kaltininkus. Pirmas – mamos, kurios neteisingai primaitina, o antras – slogos, kurios neleidžia kvėpuoti pro nosį.

Iš tikrųjų tai ne slogos kaltos, nes sloga ateina ir praeina. Kaltas žalingas įprotis ir negerai, kad jo nepastebime. Reikia padaryti viską, kad tas kvėpavimo kelias būtų laisvas, ir stengtis užverti burną. Pirma klaida mamų, kurios žindo vaiką, – pažindžiusios paguldo vaiką ir jis lieka išsižiojęs. Reikia paimti ir užverti burną. Vaikas tada užsičiaupia, nuryja seiles ir liežuvis natūraliai nugula į taisyklingą padėtį – į gomurį.

O kaip su čiulptukais?

Tai yra arba pagalbininkas auginant vaikus, arba žalingas veiksnys. Šiaip rekomenduojama čiulptuko atsisakyti, jei yra tokia galimybė. Jeigu galimybės nėra, reikia tiksliai žinoti, kokį čiulptuką pasirinkti. Jis turi būti kuo panašesnis į krūties spenelio formą ir kuo platesnis ties gomuriu. Kad čiulptukas neišžiodytų vaiko stipriai ir, kiek įmanoma, liežuvį prisispaustų prie gomurio, kad galėtų formuotis platus gomurys. Mano rekomendacija – iki metų čiulptuko atsisakyti. Būtinai.

Vasara – už lango, labai daug jaunimo nešiojasi kokį nors indą ir kažką siurbia per šiaudelį. Gerai ar blogai?

Labai blogai. Bet koks siurbimas, traukimas per šiaudelį, per skylutę, nėra geras būdas gerti. Netgi kūdikį anksčiau girdydavo iš taurelės.

O kuo skiriasi, jei per šiaudelį siurbia vyresnis vaikas ir krūtį žinda kūdikis?

Mūsų užduotis – veikti žandikaulį horizontalia kryptimi į priekį. Siurbdami per šiaudelį traukiame į vidų.

Kai pieniniai dantukai iškrenta, užauga nuolatiniai. Ir tiems nuolatiniams čiulptukas nepadarė įtakos.

Kai vaikui iškrenta pieniniai dantys, jam būna maždaug 6 metai. Aš labai tikiuosi, kad Lietuvoje nėra vaikų, kurie iki 6 metų naudoja čiulptuką. Beje, vaikai yra gudrūs: kai iš jų atimi čiulptuką, sugalvoja, ką dar galima čiulpti, tarkime, nykštį, liežuvį, žandą, lūpą. Dėl visų šių žalingų įpročių taip pat pradeda formuotis netaisyklingas vaiko žandikaulis, o tai ateityje sukels labai didelių bėdų. Mūsų, kaip gydytojų, užduotis yra informuoti, pamatyti, pastebėti ir atimti tą žalingą įprotį, pakeisti jį nežalingu.

Kitaip tariant, apkrauti mamos gyvenimą dar vienu rūpesčiu.

Iš esmės, taip.

Dar vienas žalingas įprotis – griežimas dantimis. Jis dažnai „nurašomas“ parazitams, šeimos gydytojai neretai įvardija stresą. O kaip odontologai žiūri į griežimą, jei ypač kalbame apie sąkandžio problemas?

Kuo jis pavojingas? Mes per greitai sudiliname dantis. Dantų nusidėvėjimas yra labai natūralus fiziologinis procesas. Nuo jų išdygimo iki garbingos senatvės dantis turime nudilinti tam tikru diapazonu. Kartais 30-mečių dantys nudilę taip, kaip turėtų atrodyti 80-ies, tai jau yra patologija.

Dar vienas žalingas, o gal, atvirkščiai, gelbstintis dalykas – kramtomoji guma. Nuolat kramtyti gumą – jei kalbėsime apie sąkandį, tai yra gėris ar blogis?

Nė vienoje reklamoje jūs nepamatysite, kad reikia kramtyti nuolatos. Reklama nurodo – kramtyti po valgio, maždaug 1–2 minutes. Viskas. Ir tik tam, kad būtų galima sureguliuoti burnos pH. Kramtant gumą, išsiskiria seilių. Kai gumą ilgiau pakramtome, ji įgyja tam tikrą faktūrą, struktūrą, klampumą, raumenys irgi pradeda apgaudinėti save: jie pradeda pumpuotis, treniruotis. Kai į burną įsidedate normalaus maisto, nebesugebate atpažinti, kokios jis konsistencijos ir kokios jėgos reikia jam sukramtyti. Yra tikimybė, kad pradėsite kramtyti minkštą maistą labai stipriais ir žalingais judesiais. Viską reikėtų valgyti lėtai, pasigardžiuojant, neskubant, tada neįvyks nei traumų, nei kitų pasekmių.

Kaip suprantu, dėl sąkandžio visiems reikėtų kreiptis į specialistus, bent jau profilaktiškai? Net jei esi patenkintas savo estetika ir funkcija?

Mano palinkėjimas būtų toks – pradėti nuo pradžių. Nesikreipti tik tada, kai jau yra pasekmių, kai jau blogai, o padaryti viską taip, kad tų pasekmių išvengtume, pradėti nuo priežasčių, žinoti jas, taip pat žinoti, ką padaryti, kad mūsų vaikai būtų sveiki. Mes tikrai turime žinių, ką padaryti, kad veidas būtų sveikas, gražus ir taisyklingas.