Kas labiau nulemia mūsų dantų būklę – genetika ar burnos higiena? Remiantis Delfi TV viešėjusios odontologijos gydytojos Rūtos Zykutės teigimu, vos vienas iš dešimties vaikų į pirmą klasę ateina turėdamas sveikus dantis, tačiau dantų priežiūra svarbi ne tik vaikams. Teisingi veiksmai ir suaugusiems padėtų išvengti dažnų apsilankymų odontologų kabinetuose.

Renkamės ne tuos šepetėlius?

Daug metų dirbdama odontologijos srityje R. Zykutė pastebi, kad turėdami didelį dantų šepetėlių pasirinkimą, net nežinome, kad tai dažnai tėra dantų valymą apsunkinantis marketingo srities sprendimas. Pasak jos, geriausias valymo įrankis yra kitoks, daug paprastesnis – tai vieno danties šepetėlis.

Pati gydytoja keliolika metų naudoja tik vieno danties šepetėlį ir pataria tai daryti savo pacientams, nes būtent dėl tokio dantų valymo metodo ji daugelį metų neturi odontologinių problemų. Gydytoja sako, kad įprastas dantų šepetėlis visai nėra būtinas, tačiau nesiūlo jo ir išmesti – juo galima paskirstyti dantų pastą.

„Tikrai neužtrunka ilgiau laiko. Didesnius dantis galite valyti rotaciniu būdu. Galite prieiti net prie tų nepasiekiamų vietų, prie kurių tikrai sunku „prieiti“. Jei turite labai prabangų ar brangų elektrinį šepetėlį, jūs jį tikrai turėkite, neišmeskite ir naudokite dantims sutepti pasta. Kai jis atliks šią savo funkciją, padėkite jį ir paimkite vieno danties šepetėlį“, – teigia odontologė.

R. Zykutės teigimu, su įprastu dideliu šepetėliu neįmanoma taip švariai valyti, o vieno danties šepetėlis tinka net ant rankų pirštų suskaičiuojamą dantukų kiekį turintiems vaikams.

Paklausta, kodėl iki šiol mažai kas žino apie tokio burnos higienos įrankio praktiškumą, gydytoja primena, kad reklamos dažnai „nėra suinteresuotos“ kad dantys būtų sveiki, labiau, kad šie gestų ir atsirastų didesnis poreikis burnos higienos produktams. Deja, būtent reklamos nesirūpinantiems sveikata dažnai yra pagrindinis informacijos šaltinis apie burnos higieną.

„Jūs visą laiką ieškosite pagalbos, reikės priemonių, jūs taisysitės, vėl pirksite ir iš to rato niekada neišeisite. Mano pasiūlymas ir patarimas – ne turėti šitą šepetuką, o juo naudotis. Čia kaip su batais – jūs juk batų į eilę nesusistatote ir nešluojate visų su šepečiu – valote po vieną“, – sako gydytoja.

Praktiniai patarimai

Zykutės teigimu, nereikėtų manyti, kad blogą dantų būklę paveldime, anksčiau žmonės tiesiog turėjo daug mažiau informacijos apie dantų priežiūrą, todėl daugybė vyresnio amžiaus žmonių turi odontologinių problemų, atsiradusių daug anksčiau.

Anot gydytojos, mokytis, kaip valyti dantis, reikia nuo pat mažų dienų. Net prižiūrint pieninius vaikų dantukus, kurie anksčiau ar vėliau iškris, reikalinga, kad vaikas ne tik pats juos išvalytų du kartus per dieną – tėvai turėtų padėti vaikui, užtikrinti, jog visi dantukai tikrai švarūs. Remiantis jos pasakojimu, Skandinavijos šalyse tėvams, kurie nepasirūpina vaikų burnos higiena, gresia net baudos.

Tiesioginės transliacijos metu gydytoja pateikė ir daugiau praktinių patarimų apie dantų priežiūrą. Pirmiausiai, kad ir kokį dantų šepetėlį pasirinksite, jį keisti reikia ne rečiau nei kas tris mėnesius. Taip pat reikėtų turėti omenyje, kad jei vonios kambarys ir tualetas yra toje pačioje erdvėje ir tualeto dangtį paliekate pakeltą, jame esančios bakterijos pasklinda lašeliniu būdu. Dėl šios priežasties reikėtų dantų šepetėlį laikyti spintelėje, atokiau.

Yra tokių atvejų, kai valytis dažniau nei du kartus yra būtina, bet sveikus dantis užtenka valytis ryte ir vakare bent po 2-3 minutes. Išsivalius dantis vakare jokių užkandžių kramtyti po to nereikėtų, pasak gydytojos, taip yra todėl, kad žmogui miegant seilių kiekis labai sumažėja, todėl dantys neapsivalo savaime. R. Zykutės teigimu, jei išsyk pabudę išsivalote dantis, rekomenduojama pakartoti šią procedūrą ir suvalgius pusryčius.

Nors dažniausiai kalbame apie dantų valymą, gydytoja primena, kad didžiausia bakterijų santalka yra tarp jų. Dėl šios priežasties primygtinai rekomenduoja naudoti tarpdančių siūlą. Neišvalius tarpdančiuose esančių bakterijų šios paplinta po visą burną.

Iki šiol diskutuojama, verta palikti protinius dantis ar geriau iškart juos išrauti? Kaip elgtis su dantimis be šaknies? Ar galime palikti tuščią ertmę jo netekus? Delsdami ieškant atsakymo ar taupant kitam vizitui pas odontologą dantims galime padaryti nebepataisomos žalos.

Gydytoja odontologė Rūta Zykutė sako, jog labai svarbu žinoti teisingus atsakymus patiems ir veiksmų imtis nedelsiant. Tiesa, skirti dėmesio dantims turėtume ne tik pasirodžius problemoms. Kur kas svarbiau tinkamai juos prižiūrėti ir kuo anksčiau užkirsti kelią giliam gėdimui.

Pas odontologą neskubame eiti kol nepajaučiame skausmo ar akivaizdžių dantų pokyčių. Ar taip elgtis teisinga?

Pas savo odontologą rekomenduojama lankytis kartą per metus, o vaikams kartą į pusmetį.

Periodonto ligos ar prasidėję dantų gedimai pradžioje gali būti nepastebimi ir be jokio skausmo ar sukeliamo diskomforto. Būtent šiame etape sugydyti dantys visuomet bus ilgaamžiškesni, o gydymo intervencijos mažesnės.

Odontologai vis kartoja, kad žmonės nepakankamai prižiuri dantis. Ar priežiūrai pakanka valytis dantis ryte / vakare? Ka dar galime padaryti norėdami juos turėti sveikus?

Pateiksiu toki pavyzdį. Sustatykite visus namuose esančius batus į eilę ir paėmę batų šepetį juos brūžinkite visus kartu. Ar batai bus švarus po vieną atskirai? Taip ir su dantimis. Kiekvieną dantį reikia valyti atskirai vieno danties šepetėliu, pasta ir tarpdančių siūlu, o jeigu burnos higienistas paskyrė, reiktų naudoti ir tarpdančių šepetėlį. Priemonių yra tikrai daug, todėl geriausiai visoje šioje pasiūloje jums padės išsirinkti burnos higienistas, pas kurį turėtumėte apsilankyti profesionaliai burnos ertmės higienos procedūrai ne rečiau kaip kartą per metus. Be abejo, labai svarbi ir sveika, pilnavertė mityba, saikingas rūgščių produktų vartojimas. Sveikas gyvenimo būdas, vengiant alkoholio vartojimo, rūkymo ir streso.

Kartais prireikia gydyti dantį jam pašalinant nervą, kas skamba skausmingai ir nepatraukliai. Ar tiesa, kad ištraukus nervą dantis ima greitai trupėti ir gali sulūžti, nes yra negyvas?

Prieš dantų šaknų kanalų gydymą pacientui yra atliekamas vietinis nuskausminimas, todėl gydymo procedūra tikrai neskausminga. Procedūros metu išvalomi visi karieso pažeisti audiniai, iš danties šaknų kanalų specialiais instrumentais pašalinami bakterijomis infekuoti audiniai, kanalai plaunami dezinfekuojančiais tirpalais ir užpildomi specialia hermetizuojančia medžiaga. Žinoma, pašalinus nervą dantis tampa silpnesnis ir trapesnis, nes netenka kraujotakos bei intervacijos iš vidaus. Nervas yra pagrindinė danties jungtis su galvos smegenimis, kurioms gali perduoti informaciją apie į dantį ateinančią kandimo jėgą, prasidėjusį kariesą ir kitus jutimus. Dėl to netekus nervo rekomenduojama kuo skubiau dantį restauruoti (protezuoti) specialiais užklotais ar vainikėliais. Taip apsaugosite nervo netekusį dantį nuo skilimo, kas dažniausiai baigiasi danties pašalinimu.

Kalbant apie kramtomuosius dantis ir jų netekimą, dažnai neskubame po pašalinimo tvarkyti likusios tuščios vietos, ramindamiesi posakiu „nėra danties – nėra problemos“, taip pat ir dėl lėšų bei laiko stokos. Ko netenkame su išrautu dantimi ir ar galime gyventi be jo?

Netekus dantų suardomas natūralus dantų eilių vientisumas. Tuomet atsiranda atskirų dantų grupių funkcinis perkrovimas. Dėl prarasto tam tikro dantų skaičiaus likusiems dantims tenka didesnis krūvis, tad kramtymo metu tenkantis spaudimas į likusius dantis viršija normalaus dantų spaudimo jėgą. Esant tokiai situacijai, formuojasi funkcinis dantų perkrovimas. Dėl to gali skaudėti dantis kramtant, neatlaikę jėgų perkrūvio dantys ima lūžinėti. Ilgainiui atsiranda patologinis dantų paslankumas apie dantį pradėjus tirpti žandikaulio kaului ir dantys pradeda judėti į defekto pusę.

Jeigu iškrenta tam tikros grupės dantys iš apatinio žandikaulio, viršutinio žandikaulio tos pačios grupės dantys nebeturi atramos ir laikui bėgant išilgėja bei gali pasislinkti viena ar kita kryptimi, sukeldami dantų eilių deformacijas. Kuo seniau pašalintas dantis, tuo deformacija didesnė.

Įprastai maistas kramtomas abejomis žandikaulio pusėmis, jos funkcionuoja pasikeisdamos. Praradus nors vieną iš kramtomųjų dantų, toji pusė praktiškai neatlieka kramtomosios funkcijos, tai gali lemti mitybos įpročių pakitimus, sutrinka maisto virškinimas burnoje, gali atsirasti skrandžio ligų. Tačiau noriu pabrėžti, kad praradus dantį ir ilgai jo nerestauravus, netenkame ne tik danties, bet ir buvusio danties pločio bei aukščio jam atkurti. Likę dantys gauna per didelį krūvį, jie greičiau dyla, perkraunami kramtyme dalyvaujantys raumenys bei apatinio žandikaulio sąnarys. Pacientai skundžiasi neįprasta apatinio žandikaulio padėtimi, pasunkėja ir pailgėja maisto kramtymas, jaučiamas kramtymo raumenų nuovargis, sąnario skausmas. Sąnario kartais gali ir neskaudėti dėl kompensacinių organizmo mechanizmų, tačiau specialių tyrimų metu sąnario patologijos nustatomos beveik visais dantų netekimo atvejais.

Protinių dantų rovimo klausimas aptarinėjamas daugelį metų, tačiau vieningos nuomonės pacientai taip ir neišgirsta.

Kokiais atvejais rekomenduojama juos rauti, o kada – palikti?

Kiekvienas pacientas yra unikalus. Su tik jam būdinga protinių dantų anatomija, skaičiumi ir lokalizacija, todėl negalima pasakyti, kad visais atvejais būtina rauti protinius dantis, ar atvirkščiai, visiems juos palikti. Tik ištyręs pacientą kliniškai ir rentgenologiškai gydytojas odontologas gali nustatyti reikalingas ar ne protinių dantų šalinimas.

Protiniai dantys – tai tretieji krūminiai dantys, mediciniškai dar vadinami aštuntaisiais. Šie dantys iš esmės nesiskiria nuo kitų krūminių dantų, tačiau pastarieji pradeda dygti 17 – 25 metų amžiaus tarpsnyje, dygsta abiejuose žandikauliuose ir dažniausiai yra keturi. Tačiau pasitaiko atvejų, kai šie dantys pradėję kaltis taip ir neišdygsta visą gyvenimą, kartais išlenda ne visi, o kai kuriems pacientams net nėra jų užuomazgų. Tyrimų duomenimis apie 10% žmonių visai neturi protinių dantų. Tokia situacijų įvairovė grindžiama evoliucijos teorija. Mokslininkai mano, kad protiniai dantys šiuolaikinio žmogaus organizme yra rudimentiniai ir linkę atrofuotis.

Mūsų protėviai valgydavo neapdorotą, kietą, žalią maistą, tad aktyvuojami intensyvaus kramtymo žandikauliai išsivystydavo daug didesni, o protiniams dantims išdygti buvo pakankamai vietos, nes jie dalyvavo gyvybiškai svarbioje kramtymo funkcijoje. Evoliucijos eigoje mitybos įpročiai keitėsi, dantims tenkantis krūvis mažėjo, nes buvo naudojamas vis labiau apdorotas, lengviau sukramtomas maistas. Dėl to šiuolaikinio žmogaus žandikaulis išsivysto pakankamai mažas, pasidaro sunku sutalpintų protinius dantis, jie neišdygsta ar išdygsta netaisyklingoje padėtyje, sukeldami eilę komplikacijų.

Kokios yra dažniausiai pasitaikančios komplikacijos palikus protinius dantis augti?

Aplinkinių minkštųjų audinių uždegimas yra dažniausiai pasitaikanti komplikacija. Nepilnai išdygus dančiui iš gleivinės susiformuoja kišenė, dar vadinama „kapišonu“, dengianti likusią danties dalį, kuri yra nuolat traumuojama. Po ja kaupiasi maisto likučiai, formuojasi bakterinis apnašas. Jį pašalinti įprastiniais higienos būdais yra labai sunku, dėl to išsivysto pūlingas audinių uždegimas, vadinamas perikoronaritu. Negydoma ši infekcija gali plisti į gerklę ar kaklą. Pagrindiniai uždegimo simptomai yra dantenų patinimas dantų lanko gale, blogas burnos kvapas ir skonis, intensyvus skausmas toje veido pusėje, kur dygsta dantis, apimantis ausį, smilkinį, sunkus, skausmingas išsižiojimas ar rijimas, pakilusi temperatūra, galvos skausmai. Perikoronaritas gydomas išoperuojant susidariusią gleivinės kišenę, skiriant vaistų nuo uždegimo ir skausmo. Jei gleivinė atauga ir uždegimai nuolat kartojasi, tada rekomenduojama tokį dantį šalinti.

Kada protinius dantis reikia šalinti?

Išskirčiau keletą atvejų:

• Kai protiniai dantys nefunkcionalūs, stipriai pažeisti ėduonies, pulpito ar periodontito.
• Kai dėl protinių dantų šaknų sandaros ar sunkios prieigos kokybiškas endodontinis gydymas neįmanomas.
• Kai nepilnai išdygę protiniai dantys sukelia nuolat pasikartojančius minkštųjų audinių uždegimus – perikoronaritą.
• Kai neišdygę retinuoti protiniai dantys gali pažeisti gretimo danties šaknis ar sukelti dantų susigrūdimus.
• Kai kreivai išdygę protiniai dantys kramtant žaloja skruostų gleivinę.
• Kai dėl nepilnai išdygusių ar netaisyklingoje padėtyje esančių protinių dantų kaupiasi bakterinis apnašas ir greta esantys dantys pažeidžiami ėduonies.
• Siekiant sumažinti cistų atsiradimo tikimybę aplink retinuotą dantį arba jau pašalinti dantį su susiformavusia cista.
• Siekiant sumažinti infekcijų ir komplikacijų tikimybę, chirurgai rekomenduoja retinuotus neišdygusius ar netaisyklingoje padėtyje prasikalusius protinius dantis pašalinti paauglystės pabaigoje iki 20 metų, kai šaknys dar ne visiškai susiformavusios. Kuo ilgiau delsiama, tuo labiau padidėja rizika komplikuotam rovimui, nes pasitaiko atvejų, kai retinuoto danties šaknys apgaubia nervus ar gretimų dantų šaknis.

Kiek protinių dantų galima šalinti vienu metu? Koks nuskausminimo metodas taikomas šalinimo metu?

Tik nuo individualios situacijos priklauso ar protinio danties rovimas bus paprasta procedūra ir užteks vietinės nejautros, tokios pačios kaip gydant ėduonį ar atliekant kitą dantų gydymo procedūrą, ar prireiks rimtesnės chirurginės intervencijos, kuri taip pat gali būti atliekama tiek vietinėje, tiek bendrinėje nejautroje. Kokio sudėtingumo, kiek dantų planuojama šalinti ir kokios trukmės operacija bus, priklauso nuo individualios situacijos. Vieniems pavyksta pašalinti per trumpesnį laiko tarpą, kitiems procedūra užtrunka valandą ir ilgiau. Jei yra planuojamas visų keturių protinių retinuotų dantų šalinimas, sergama širdies, kraujagyslių ligomis, cukriniu diabetu bei kitomis ligomis, keliančiomis grėsmę sveikatai, tada pacientas guldomas į ligoninę planinei operacijai.

Jeigu ryte pabudę jaučiate kramtomuosius raumenis, galvos arba ausų skausmus, kurie vėliau praeina, jeigu jaučiate dantų jautrumą šalčiui, sukluskite, galbūt jus kankina bruksizmas, sako gydytoja odontologė Rūta Zykutė.

Jeigu ryte pabudę jaučiate kramtomuosius raumenis, galvos arba ausų skausmus, kurie vėliau praeina, jeigu jaučiate dantų jautrumą šalčiui, sukluskite, galbūt jus kankina bruksizmas, sako gydytoja odontologė Rūta Zykutė.

Griežimas dantimis, dar kitaip vadinamas bruksizmu, yra liguistas nevalingas įprotis griežti dantimis arba juos stipriai sukąsti ne maisto kramtymo ar rijimo metu. „Dažniausiai pagrindinis požymis būtų bukas galvos skausmas bei stiprus dantų sukandimas atsikėlus ryte“, – tvirtina odontologė. Pasak jos, dalis specialistų mano, kad dantų griežimas yra natūrali organizmo reakcija į dienos metu išgyventus ar ateityje laukiančius įvykius.

„Kalbant apie dantų lytėjimąsi, reiktų paminėti, kad dantys kramtymo bei rijimo metu turėtų kontaktuoti maždaug apie 20 minučių per parą“, – sako R. Zykutė. Odontologės teigimu, griežimo atveju pacientai dantų paviršius intensyviai vieną į kitą trina daug ilgesnį laiką, taip sau sukeldami dantų paviršių traumas ar raumenų skausmus bei pakenkdami sąnariui.

Manoma, kad apie 85–90 proc. visų žmonių tam tikru savo gyvenimo etapu griežia dantimis, teigia specialistė. Nustatyta, kad moterys dienomis griežia dažniau, tačiau nakties metu abiejų lyčių griežimas yra vienodas.

„Pacientai pačiu griežimu nesiskundžia, dažniausiai jie net nežino, kad griežia dantimis. Griežti arba laikyti sukąstus dantis paprastai atrodo normalu, juk net liaudyje yra toks posakis – ėjau per gyvenimą sukąstais dantimis“, – teigia R. Zykutė. Jos teigimu, dažniausiai skundžiamasi dantų griežimo sukeltomis pasekmėmis.

Anot stomatologės, nėra nustatyta tikslių priežasčių, kurios sukelia dantų griežimą. „Mano manymu, viena svarbiausių – emocinė įtampa ir stresas“, – kalba ji. Taip pat pastebėta, kad žmonės, linkę į konkurencingumą, hiperaktyvumą, taip pat agresiją ar depresiją, tie, kurie linkę kaupti nerimą bei pyktį savyje, dantimis griežia daug dažniau.

Įtakos griežimui turi ir tam tikri vartojami vaistai, psichotropinės ar narkotinės medžiagos, nikotinas. Rūkantys žmonės griežia du kartus dažniau nei nerūkantys. Pasak R. Zykutės, tarp bruksizmą sukeliančių priežasčių reikėtų paminėti ir neteisingą sąkandį, dantų netekimą, burnos ertmės gleivinės ligas, netaisyklingas restauracijas (per aukštos plombos ir t.t.), magnio bei B grupės vitaminų trūkumą.

„Dažniausiai griežimą lemia keletas išvardintų priežasčių“, – sako specialistė. Labai svarbu laiku pastebėti simptomus ir kreiptis į savo gydytoją odontologą. Dažniausiai pacientai kreipiasi gerokai per vėlai.

Norint pagydyti bruksizmą, anot gydytojos, pirmiausia svarbu nustatyti diagnozę, ištirti pakenkimo lygmenį ir tik tada parinkti gydymo planą. „Gali užtekti tik atstatyti nugriežtus paviršius, bet gali prireikti ir pilnos sąkandžio kėlimo procedūros, t.y. pilnos burnos reabilitacijos“, – kalba R. Zykutė. Be to, pacientui būtina apsauginė kapa, labai sudėtingais atvejais taikoma botulino į raumenį terapija, tačiau visų svarbiausia, pasak odontologės, yra tai, kad sėkmingas gydymas priklauso nuo paties paciento sąmoningumo, motyvacijos, darbo su asmenine savitvarda ir emocijomis.